REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiniasklaidoje vis daugėja pranešimų apie šalia Baltijos oro erdvės pasirodžiusius karinius Rusijos orlaivius. Anot Lietuvos karinių oro pajėgų vado pulkininko Audroniaus Navicko, rusai jokių taisyklių nepažeidžia, tačiau, specialisto manymu, visiškai nekreipti į tai dėmesio irgi nereikėtų.

Žiniasklaidoje vis daugėja pranešimų apie šalia Baltijos oro erdvės pasirodžiusius karinius Rusijos orlaivius. Anot Lietuvos karinių oro pajėgų vado pulkininko Audroniaus Navicko, rusai jokių taisyklių nepažeidžia, tačiau, specialisto manymu, visiškai nekreipti į tai dėmesio irgi nereikėtų.

REKLAMA

„Nesiūlau parodyti, kad nesidomime, ką jie veikia ir kur skrenda. Jie kaip skraido iš Kaliningrado į žemyninę Rusiją ir atgal, taip tikriausiai ir skraidytų. Mūsų interesas yra žinoti, kas skraido netoli nuo mūsų oro erdvės, ir, reikalui esant, reaguoti į tai“, – sako Lietuvos karinių oro pajėgų vadas.

– Gal galite išsamiau papasakoti apie incidentą, kai Rusijos lėktuvas skrido palei Baltijos šalis, tačiau, kaip teigia mūsų Krašto apsaugos ministerija, nepažeidė mūsų oro erdvės?

REKLAMA
REKLAMA

– Ar teisinga būtų įvardinti incidentu tai, kas nesukėlė jokių pažeidimų? Rusai jau seniai skraido tarptautinėje oro erdvėje palei visų trijų Baltijos valstybių sienas. Jie neįskrenda į nei vienos valstybės oro erdvę, todėl negalima teigi, kad buvo pažeista oro erdvė ar buvo įvykęs kažkoks incidentas.

REKLAMA

Problema yra ta, kad rusai skraido taip, kaip Europoje jau seniai niekas neskraido. Tam, kad skrydis būtų saugus, tvarkingas ir teisingas, reikia prieš įskrendant paduoti skrydžio planą, skrendant būti įjungus atsakiklį ir palaikyti ryšį su antžeminėmis tarnybomis, kurios kontroliuoja visus skrydžius. Tai [skraidymas neperdavus skrydžio planų ir nepalaikant ryšio – LRT.lt] – pavojinga, nes galima per daug suartėti su civiliniais orlaiviais, skraidančiais oro trasomis.

– Ko siekia rusai, skraidydami taip, kaip Jūs sakote, kaip neskraido niekas kitas Europoje?

– Tai jau yra ne kartą pasakę mūsų Krašto apsaugos ministerijos vadovas ir Prezidentė. Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje rusai, ko gero, siekia demonstruoti savo jėgą. Kaimynas yra ganėtinai neprognozuojamas. Mes nežinome, kokios užduotys iš tikrųjų yra vykdomos, kai jie savo kariniais orlaiviais skraido palei Baltijos valstybių oro erdvę.

REKLAMA
REKLAMA

– Ar tai yra tarptautinis susitarimas, kad turi būti suderinti skrydžių planai? Ar jis galioja ir Rusijai?

– Yra tokia organizacija – Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, įsteigta Jungtinių Tautų, kuri nustato bendras taisykles visiems orlaiviams, skraidantiems oro erdvėje. Rusija yra prisijungusi prie šios organizacijos. Taisyklės galioja visiems civiliniams orlaiviams, įskaitant ir valstybės orlaivius, kuriems priklauso kariniai orlaiviai, jei jie skrenda oro trasomis.

Skrendant tarptautinėje oro erdvėje šių taisyklių yra prisilaikoma, kaip sakoma, nerašyta tvarka. Iš esmės jie nieko nepažeidžia, bet visos Europos kariniai orlaiviai, atsižvelgiant į tai, kiek yra organizuojama civilinių skrydžių, prisilaiko nustatytų taisyklių, kurių laikosi ir civiliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kaip apibūdintumėte, kokio lygio grėsmė yra keliama civiliniams lėktuvams?

– Apibūdinčiau metafora. Įsivaizduokite, kad greitkeliu kažkas važiuoja su neįjungtais žibintais. Rusų karinis orlaivis, kai jo nemato civiliniai radarai ir civiliniai orlaiviai, sukelia tokią pat grėsmę.

– Galima sakyti, kad grėsmė yra gana didelė.

– Grėsmė yra, bet ji yra valdoma, nes mes, turiu omeny, kariškiai, matome juos ir į tai reaguojame. Yra keliami naikintuvai, kurie vykdo oro policijos misiją. Priskridus yra identifikuojama ir pranešama antžeminėms tarnyboms, kas, kiek ir kuria kryptimi skrenda.

– Kokiu atveju yra keliami NATO naikintuvai?

– NATO naikintuvai yra keliami, jei skrendantis objektas yra neatpažintas.

– O kas toliau vyksta? Kaip ta procedūra atrodo?

– Toliau vyksta identifikavimas. Visa informacija praeina NATO vadovaujamą grandinę. Komanda gaunama iš Jungtinių oro operacijų centro, kuris yra Vokietijoje. Ji nueina iki Karmėlavos, netoli Kauno, kur sėdi mūsų naikintuvų valdymo karininkai. Duodamas signalas pajėgoms, budinčioms Šiauliuose.

REKLAMA

Reakcijos laikas – 15 min. Tada turi pakilti naikintuvas, duodama kryptis. Jis skrenda ir perima pažeidėją ar nepažiedėją, ar skrendantįjį virš tarptautinių vandenų, bet neatsakinėjantį į užklausimus arba neįsijungusį atsakiklio. [Naikintuvas – LRT.lt] perima šį orlaivį, identifikuoja, kas jis toks ir grįžta atgal.

– Ką reiškia perimti orlaivį?

– Tai reiškia, kad jis [naikintuvas – LRT.lt] priskrenda prie jo, identifikuoja, koks tai orlaivis, kokia kryptimi skrenda, kokiai šaliai priklauso. Dažniausiai tai, žinoma, Rusijos Federacijos kariniai orlaiviai.

– Kaip dažnai pasitaiko tokių atvejų, lyginant šiuos metus su ankstesniais?

– Jeigu lygintume šiuos, 2014 m., su 2011 m., 2012 m., 2013 m., santykis yra trys su vienu. Jeigu įvykdydavome apie 40–50 perėmimų, tai šiais metais galime pasiekti ir 150.

REKLAMA

– Ar galime jaustis saugūs, kad mūsų oro erdvė yra saugi, kai Rusijos orlaiviai, kariškiai taip elgiasi?

– Manau, kad esame saugūs jau nuo 2004 m., kai Lietuva priėmė sprendimą ir įstojo į NATO. Tai yra gynybinė organizacija, kuri bent jau kol kas vykdo savo įsipareigojimus ir ne tik tikiu, bet žinau, kad vykdys ir toliau.

– Baltijos šalių, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai sutarė stiprinti bendradarbiavimą žvalgybos srityje ir oro pajėgų apmokymuose. Kas vyko tame bendradarbiavime iki šiol ir kaip jis bus stiprinimas?

– Iki šiol vyko įvairios pratybos. Manau, kad pratybos vyks ir toliau tik galbūt didės jų mastai. Apie konkrečius skaičius, vietas ir pratybų laikus, manau, dar reikės pasišnekėti su aukštesne vadovybe, kuri nurodys užduotis, kaip mes turėtume elgtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– LRT radijo klausytojas svarsto, kad Rusija organizuoja tiek daug skrydžių virš Baltijos šalių oro erdvės, siekdama išsiaiškinti, kaip yra reaguojama ir kokios procedūros vykdomos, ir klausia, kas būtų, jei lėktuvai nekiltų? Kur skristų rusai?

– Situacija yra tokia, kokia yra. Nuo to, ar mes kilsime, ar nekilsime, rusų skraidymo intensyvumas, tikėtina, nesumažės. Nesiūlau parodyti, kad nesidomime, ką jie veikia ir kur skrenda. Jie kaip skraido iš Kaliningrado į žemyninę Rusiją ir atgal, taip tikriausiai ir skraidytų. Mūsų interesas yra žinoti, kas skraido netoli nuo mūsų oro erdvės, ir, reikalui esant, reaguoti į tai.

– Sakote, kad minėto įvykio negalima pavadinti incidentu, nes nebuvo pažeista mūsų oro erdvė. Kuo skiriasi reagavimas, jeigu ji yra arba būtų pažeista?

REKLAMA

– Reagavimo laikas nesiskiria. Praėjus 15 min. nuo signalo gavimo, naikintuvas turi būti ore.

– Dabar pasirodo po vieną rusų lėktuvą. Kas būtų, jei atskristų trys lėktuvai iš skirtingų vietų? Ar užtektų pajėgų?

– Pajėgumų tikrai užtenka. Šiuo metu Baltijos valstybių oro erdvė yra patruliuojama iš trijų dislokacijos vietų. Kaip žinote, viena yra Šiauliuose, kurioje yra du kontingentai su aštuoniais naikintuvais, t. y. portugalai ir kanadiečiai. Taip pat turime keturis vokiečių naikintuvus, kurie yra dislokuoti Estijoje, Emario aviacijos bazėje, ir keturis Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų naikintuvus, dislokuotus Malborke, Lenkijoje, kurie taip pat yra keliami, kad būtų užtikrinta Baltijos šalių oro erdvės apsauga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų