Vokietijoje susirinkę konferencijos dalyviai bandė atsakyti į klausimą, kaip konkretūs miestai galėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Jau dabar matomi akivaizdūs šio proceso padariniai. Pastebimas vidutinės metinės oro temperatūros kilimas, be to, vis mažiau kritulių kasmet iškrenta Europos pietuose.
Darbo grupės vadovai Kishanas Kumarsinghas ir Arturas Runnge–Metzger džiaugėsi, kad konferencijos metu prieita prie konstruktyvių išvadų, kurios ateityje leis efektyviau spręsti klimato kaitos problemą.
Pastebima tendencija, kad vis daugiau politikų visame pasaulyje skiria didesnį dėmesį, kaip efektyviau išnaudoti energiją miestuose. Be to, intensyviai galvojama, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų, tokių kaip CO2 kiekį. Būtent pastarųjų kiekis ir kelia visoje Žemėje oro temperatūrą. Ilgiau nei savaitę trukusios konferencijos metu taip pat buvo kalbama ir apie vis intensyvėjančius urbanizacijos procesus.
Kaip vienas ambicingiausias buvo išskirtas Švedijos pietuose esantis Malmės miestas. Pastarajame ketinama iki 2020 metų pasiekti, kad visiškai nebūtų išmetama anglies į miesto orą. Be to, iki 2030 metų žadama 100 procentų energiją gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Vis tik, kol kas nedaugelis miestų pasaulyje turi tarptautinius kredito reitingus, kurie gali riboti jų galimybę pasiekti kapitalo rinkas ir investuoti, taip prieinant prie mažos anglies panaudojimo infrastruktūros. Pavyzdžiui, Ugandoje esančiame Kampalos mieste planuojama, jog visos gatvės ilgainiui bus apšviestos žibintais, naudojančiais tik saulės sukurtą energiją.
Dėmesys ir miškams
Jungtinių Tautų organizuotoje konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į didžiausią pasaulio tropinių miškų savininkę – Braziliją. Jau ne vienerius metus problemą kelia miškų kirtimas neregėtais mastais. Vis tik, konferencijoje buvo pažymėta, kad dėl tinkamos ir efektyvios politikos nuo 2006 metų miškų kirtimai sumažėjo net 80 proc.
Brazilija tapo pirmoji iš besivystančių šalių, kuri Jungtinių Tautų Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje ( UNFCCC), pateikė pagrindinius duomenis, apie teršalų išmetimą į aplinką būtent miškų sektoriuje.
Lietuvos miestai
Kalbant apie klimato kaitą, Lietuva taip pat nesnaudžia. Siekiamybė įgyvendinti ES keliamą reikalavimą iki 2020 metų sumažinti CO2 iki 20 proc. skatina tiek privatų verslą, tiek viešajį sektorių dažniau galvoti apie priemones, kurias įgyvendinant būtų galima pasiekti šį tikslą.
Besiremiant klimato kaitos specialiąja programa, taip pat finansuojami ir įvairūs viešojo sektoriaus projektai. Diegiami biokuro katilai, renovuojami pastatai, kurie leis mažiau eikvoti energijos pastatų apšildymui. Miestuose taip pat į gatves pamažu išrieda vis daugiau mažiau taršių miesto autobusų. Viename didžiausių Lietuvos kurortų, Druskininkuose, planuojama pastatyti ekologišką keltuvą, kuris leis sumažinti automobiliais važiuojančių keleivių srautus mieste.
Visos Lietuvos mastu Aplinkos ministerija yra iškėlusi strateginį tikslą, t.y. pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didėtų išmetamų ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) kiekis. Siekiama iki 2030 metų sumažinti 40 proc. ir iki 2040 metų – net 60 proc. išmetamų ŠESD kiekį, lyginant su 1990 metų lygiu.
