Kiekvienas gatvėje dažnai susiduriame su žmonėmis kurie garsiai, atvirai, o kartais ir tyliai, be žodžių prašo mūsų pagalbos. Atkreipiame dėmesį ar praeiname? Ar sprendžiame, kam padėti? Nepaisant šių klausimų viena yra aišku - padėti verta. Tai labai gerai patvirtina ir Justinos Michnevičiūtės istorija, kuria ji pasidalino socialiniame tinkle "Facebook". Tai pavyzdys, kuris turėtų būti užkrečiamas.
(Kalba netaisyta)
"Šią močiutę dažnai galima pamatyti prie pilies „IKI“ pardavinėjant įvairias smulkmenas: krapiukus, svogūniukus, žoleles, kojinytes ir t.t. Man visada labai patikdavo, kad matosi skurdžiai gyvenantis žmogus, pinigėlių stegdavosi užsidirbti pati, savom jėgom, o ne prašydama išmaldos. Neatsispyriau ir vėl nusipirkau iš jos gėlyčių, ir mėtų. Ji, žinoma, šimtą kartų padėkojo, išvadino gražiausiais žodžiai bei palaimino.
Nuėjau į tą „IKI“, nusipirkau „šlamšto“ ir galvoju, tai ką aš laikau savo rankose man yra beveik niekas, o už tą sumą nupirktas maistas ar vaistai tai močiutei būtų, galbūt, kažkas daugiau. Grįžtu iki močiutės, paklaust ko jai reiktų. Ji, žinoma, susikuklino. Po įkalbinėjimų prisipžino, kad jai reiktų duonos, nes paskutiniu metu visus pinigus išleido mokesčiams. Paprašiau, kad ji manęs palauktų ir vėl grįžau į „IKI“. Susimasčiau, ką senas, 78 metų žmogus valgo. Nupirkau paprastų dalykų nuo pieno ir kiaušinių iki saldainių ir sulčių. Grįžau pas ją su dviem maišiukais maisto. Ji labai susigraudino, gal kokį tūkstantį šimtą kartų pakartojo žodį „ačiū“. Kas mane labai prajuokino, pasakė, kad iš tų dviejų maišiukų ji išgyvens metus laiko . Aišku, tai nerealu, bet matėsi, kad jai tai yra labai daug, o paukščiu pieno saldainiai yra labai didelė prabanga.
Nežinau, kuri po to liko laimingesnė, ar aš ar ji, bet tai buvo tikrai labai gera Ir visa tai rašau ne dėl to, kad noriu pasigirti kokia aš faina, bet dėl to, kad kažkada perskaičiau, kaip vienas vaikinas padėjo vienai močiutei (o gal senukui, nebepamenu tiksliai) ir jai nupirko maisto bei vitaminų akims. Ir tikiu, kad tai užkrečiama. Žinoma, aplink nemažai žmonių, kurie aukoja ir padeda kitiems, tik norėjau priminti, kaip tai yra gera tiems, kurie jau seniai tai darė.
Beja, aš ne tik gavau iš tos močiutės jos megztas kojines, palaiminimą mano visai šeimai, bet, man regis, gavau ir keletą karmos taškų. Darau išvadą, kad laimingesnė tubūt likau aš Beja, kai pamatysit ją prekiaujant, nepraeikit pro šalį "
