Prisimena Afganistaną
Pasak FTB vadovo Jameso Comio, daugelis išvykusiųjų kaunasi radikalių islamistų gretose, pavyzdžiui, kartu su Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL) kovotojais. JAV žvalgybos pareigūnai baiminasi, kad šie asmenys grįš perėmę radikalias islamistines idėjas ir planuos naujus teroristinius išpuolius JAV arba Europoje. J.Comis dabartinę situaciją palygino su situacija, susiklosčiusia po sovietų įsiveržimo į Afganistaną 1980-aisiais, kai tūkstančiai užsienio kovotojų vyko padėti afganistaniečių modžahedams, o vėliau tapo teroristų tinklo „Al Qaeda“ nariais. „Visi prisimenantys aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius puikiai suvokia karo Afganistane ir rugsėjo 11-osios atakų sąsajas. Dabar tas pats vyksta Sirijoje, tačiau kur kas didesniu mastu“, – kalbėjo pareigūnas.
Jis įspėjo, kad į Siriją vyksta kur kas daugiau žmonių nei vyko į Afganistaną, be to, nuvykti ir grįžti dabar tapo kur kas lengviau. „Taigi iš Sirijos kada nors išvyks diaspora ir mes esame pasiryžę užkirsti kelią sąsajoms tarp Sirijos ir būsimos rugsėjo 11 dienos“, – J.Comio žodžius citavo „The Washington Post“.
Kovojantys svetimšaliai
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Tarptautinio radikalizacijos tyrimų centro duomenimis, 2013 m. gruodį Sirijoje kovėsi 11 tūkst. užsieniečių iš 74 pasaulio valstybių, arba, anot centro ekspertų, kur kas daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje kilus konfliktui nuo Afganistano karo laikų. Nors dauguma šių kovotojų atvyko iš Artimųjų Rytų šalių, Sirijoje taip pat kaunasi 2,8 tūkst. Vakarų valstybių piliečių. JAV žvalgybos pareigūnai tvirtina, kad vasarį prieš Basharo al Assado vyriausybę kovojo bent 50 amerikiečių. Nuo 2011 m. Sirijoje taip pat kovėsi 700 prancūzų ir 500 britų.
Kovotojai iš Europos labiausiai ir jaudina FTB vadovą. „Jie yra iš šalių, kurioms JAV taiko bevizį režimą. Jei kas nors sugeba išsprūsti iš Sirijos, jie čia gali atvykti labai lengvai“, – pasakojo J.Comis. Trejus metus Sirijoje trunkantis pilietinis karas kelia didelių sunkumų humanitarinės pagalbos teikėjams. Jungtinių Tautų (JT) atstovų skaičiavimais, dėl karo veiksmų žuvo apie 150 tūkst. sirų, 2,5 mln. gyventojų pabėgo į užsienio valstybes, o dar 9 mln. glaudžiasi pabėgėlių stovyklose Sirijos teritorijoje.
Humanitarinės problemos
Sirijos prezidentas B. al Assadas vyriausybines organizacijas paragino glaudžiau bendradarbiauti su humanitarinę pagalbą teikiančiomis užsienio šalimis, tačiau tik tokiais būdais, kurie nepažeistų šalies suverenumo. Kalbėdamas apie humanitarinę krizę šalyje, B. al Assadas pabrėžė, kad skubus pagalbos suteikimas nuo karo nukentėjusiems žmonėms yra svarbiausias prioritetas, todėl visos šalies organizacijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su užsienio donorais.
Sirijos vyriausybė dažnai kišasi į JT agentūrų darbą ir diktuoja savo sąlygas dėl humanitarinės pagalbos paskirstymo nuo karo nukentėjusiems civiliams. JT darbuotojai yra teisiškai įpareigoti dirbti su šalies, kurioje dirba, pareigūnais, todėl didesnė pagalbos dalis atitenka Sirijos pajėgų kontroliuojamų teritorijų gyventojams. Balandį JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas informavo, kad nė viena kovojanti pusė Sirijoje nesilaiko organizacijos reikalavimo praleisti humanitarinius konvojus, ir paragino į konfliktą įsikišti Saugumo Tarybą.
Pagal BBC, CNN, „The Washington Post“ informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukonis
