Į gamtos apsaugos veiklą panorę įsitraukti 23 Seimo nariai jau gavo neetatinių aplinkosaugininkų pažymėjimus.
Vieniems parlamentarams socialiniuose tinkluose skelbiant savųjų pažymėjimų nuotraukas, ministerijos kvietimą ignoravę seimūnai teigia tame matantys ne rimtą užmojį talkinti šiukšlintojus ir brakonierius gaudantiems aplinkos apsaugos inspektoriams, o viešųjų ryšių akciją.
Iš trijų į Seimą deleguotų panevėžiečių neetatiniu inspektoriumi tapo tik vienas – jauniausias parlamentaras 34-erių socialdemokratas Domas Petrulis.
Jaunasis politikas mano, kad visuomenines pareigas su Seimo nario darbu suderinti nebus sunku. „Būnant gamtoje kažką sudrausminti papildomai laiko nereikės. Esu gamtos mylėtojas ir „Darom“ dalyvauju ne dėl to, kad būčiau matomas. Su šiukšlintojais reikia kovoti“, – nusiteikęs D. Petrulis. Žvejai pasiuntė tolyn
Ministerijos kvietimą ignoravęs darbietis Petras Narkevičius pripažįsta, jog tokie visuomeniniai inspektoriai jam rimtai neatrodo.
„Norint dirbti gerai, reikia ne tik važinėti po gamtą, bet ir surašinėti pažeidėjams protokolus, su jais bendrauti. Jei tik vaidinsiu, kad esu neetatinis inspektorius, o ne dirbsiu, kas iš to?“ – „Sekundei“ teigė P. Narkevičius. Kad aplinkosaugininko duona nėra lengva, politikas sako pats įsitikinęs, kai per miesto švarinimo akciją su kitais entuziastais kuopė Nevėžio pakrantę miesto centre.
„Kai žvejų, sėdėjusių ant kranto tarp šiukšlių, paklausiau, ko neapsišvarina, vieni tylėjo, kiti vos ne ant trijų raidžių siuntė, kai kurie teisinosi šiukšles susirinkę. Linkiu pažymėjimus atsiėmusiems kolegoms gerai atlikti aplinkosaugininkų darbą, nors aš tuo labai abejoju“, – prasitarė P. Narkevičius.
Vaikytis šiukšlintojų nebuvo nusiteikęs ir Povilas Urbšys. Jam neetatinio inspektoriaus pažymėjimas irgi nereikalingas. Politikas teigė nesuprantantis, kam seimūnams prireikė dar vieno prierašo prie pareigybių sąrašo.
„Man atrodo, kad tai yra viešųjų ryšių akcija. Seimo narys, jei mato, kad kenkiama gamtai, ir taip privalo pažeidėją sudrausminti ir pranešti etatiniams inspektoriams“, – svarsto P. Urbšys. Prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo politikas siūlo tiems, kurie turi tam laiko. Jis pats pripažįsta esąs užimtas tiesioginėmis pareigomis.
„Kartu su pažymėjimu įgyjamas ir įsipareigojimas. Į Seimą išrinktieji pagal partijų sąrašus gal turi tam laiko, o man, vienmandatininkui, prioritetas yra rinkėjų, kurie į mane kreipiasi, problemų sprendimas“, – teigė P. Urbšys. Meras turės ką veikti
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimus gavę politikai metus turės teisę tikrinti pažeidėjų dokumentus, pristatyti pačius pažeidėjus į policiją, atimti jų pažeidimų įrankius ar neteisėtai įgytą produkciją. „Tie Seimo nariai, kurie mato viešųjų ryšių akciją, nieko konstruktyvesnio pasiūlyti ir negali, kaip tiktai bumbėti“, – skeptikus įvertino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Ministerija visuomeniniais inspektoriais pakvietė tapti ne tik seimūnus. Pažymėjimai jau įteikti ir olimpiečiams. Prisijungti paraginti ir visi ministrai, savivaldybių merai bei administracijų direktoriai. Pasak V. Mazuronio, kvietimų sulauks ir žinomiausi Lietuvos sportininkai, kultūros bei kitų sričių atstovai.
„Šiandien mes neturime pakankamai administracinių resursų kontroliuoti ir prižiūrėti aplinką. Šešiasdešimtyje savivaldybių dirba tik 64-i etatiniai gyvosios gamtos inspektoriai, suprantama, kad jie negali atlikti tokios kontrolės, kokią reikėtų. Prie jų kaip neetatiniai prisijungę savivaldybių vadovai būtų pavyzdys gyventojams, į gamtosauginę veiklą įsitraukę sportininkai – autoritetas jaunimui. Kuo daugiau sutelksime visuomenę, tuo geresnių rezultatų pasieksime“, –„Sekundei“ teigė V. Mazuronis.
Neetatinio inspektoriaus pažymėjimo dar neatsiėmęs, bet į ministerijos kvietimą atsiliepęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius tikina spėsiantis ir miestui vadovauti, ir pažeidėjus drausminti.
„Tą patį ir dabar darau, juk kas ką padarė – visada kaltas meras. Kiek čia tuo meru bebūsiu, turėsiu ką paskui veikti“, – svarsto V. Satkevičius.
Jo nuomone, gamtoje paliekamus šiukšlių kalnus sumažins ne sankcijos ir draudimai, o jaunimo auklėjimas. „Kaip mažą išauklėsi, tokį užaugusį ir turėsi. Ir ne mokykloje, o šeimoje su vaiku dirbti reikia“, – įsitikinęs mokytoju dirbęs meras. Už bebro pragraužtą žarną – 10 mln. Lt
Šešias apskrities savivaldybes kuruojančio Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai per 2012-uosius atliko 1716 patikrinimų, tai yra vienam inspektoriui teko 95,3. Pernai aplinkosaugininkams teko suktis dar sparčiau – per 2013 m. atlikta 1872 patikrinimai, vienam inspektoriui teko 104. V. Jakšto teigimu, pasitvirtina maždaug 63 proc. aplinkosaugininkų gautų pranešimų apie gamtai daromą žalą. U. Mikaliūno nuotr.Departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto teigimu, vienam patikrinimui sugaištama mažiausiai trejetą dienų.
Mažindamas naštą verslo įmonėms, kurios per keletą metų nepadarė aplinkos apsaugos pažeidimų, departamentas pernai atliko maždaug 10 proc. mažiau planinių patikrinimų nei 2012-aisiais. Tačiau aplinkosaugininkams mažiau vaikštant į įmones gerokai padaugėjo iš anksto nenumatytų tikrinimų. Pernai Panevėžio gamtos apsaugos inspektoriai sulaukė 490-ies pranešimų dėl pastebėtų pažeidimų, tai yra 131 daugiau nei 2012 m.
Pasak V. Jakšto, pasitvirtina maždaug 63 proc. skundų dėl gamtai padarytos žalos.
Pernai po maždaug ketverius metus trukusio bylinėjimosi Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pasiekė istorinę pergalę – teisme laimėjo rekordinį ieškinį: iš naftos produktų perdirbimo bendrovės „ORLEN Lietuva“ teismas priteisė 10 mln. Lt už gamtai padarytą žalą.
Byla galbūt nė nebūtų pasiekusi teismo, jei ne komiškas šios istorijos veikėjas – aštriadantis bebras. Dar 2009-ųjų pavasarį Rokiškio rajone užsiliepsnojusios sodybos gesinti atskubėję ugniagesiai ir policijos pareigūnai užuodė dyzelino kvapą. Pradėję sekti paskui kvapą pareigūnai aptiko Šaltosios upeliuku tekančius naftos produktus. Pasirodo, kad degalų vagių prie „ORLEN Lietuva“ naftotiekio prijungtą aukšto slėgio žarną, nutiestą palei pakrantę, aptikęs pragraužė bebras ir dyzelinas pradėjo tekėti į aplinką.
Aplinkosaugininkams pavyko teisme įrodyti, kad atsakomybė dėl gamtai padarytos žalos tenka „ORLEN Lietuva“, neužtikrinusiai savo turto apsaugos. Inga Kontrimavičiūtė
