Irena Zubrickienė
Kvaišalų platinimas – labai pelningas reikalas, todėl jo atsisakyti neprivertė nei sekle tapusi paauglio mama, nei faktas, kad jau suimti ir teismo laukia keli vyresni bendrininkai, nei varžantis policijos pareigūnų, rinkusių nusikaltimo įrodymus, dėmesys.
Bėdos – nuo 11 metų
Toks buvo paauglio Mato M. (15 m.) supratimas. Ar jis pasikeis dabar, kai šiam jau 17 metų sulaukusiam marijampoliečiui teismas tik sprigtu bakstelėjo į kaktą už kvaišalų platinimą?..
Rūpestingos motinos auklėjamas Matas jau būdamas 11 metų buvo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistų galvos skausmas. Vaiko elgesio problemos, mokytojų skundai dėl to ir motinos siekis rasti pagalbą, nukreipti sūnaus mintis ir veiksmus tinkama kryptimi jau tada paskatino ją kreiptis į VTAS, bet Matas nepaisė jokių trukdžių savo kelyje. Toliau prastai lankė mokyklą, nežinia kur prapuldavo su bendraminčiais nuo ryto iki vakaro, motinos ir patėvio į savo pasaulį neįsileido.
Būdamas 14 metų, berniukas jau rūkydavo „žolę“ – kanapes ir jų dalis, arba marihuaną. Pats taip neseniai pasakojo Kauno apygardos teisme, kai buvo nagrinėjama jo, jau 17 metų jaunuolio, byla dėl kvaišalų platinimo jaunimui. Tiesa, teismas padarė išvadą, kad pastaruoju metu Matas pats nesikvaišino, nes po įvykio ir sulaikymo vaikinuko šlapime nebuvo jokių kvaišalų pėdsakų. Vadinasi, Mato kambaryje per kratą surastas nedidelis kiekis kanapių ir jų dalių buvo įrodymas, kad kambario šeimininkas – kvaišalų prekeivis, o ne narkomanas. Tad gali būti, kad Matas, žinodamas, kaip įmanoma palengvinti savo dalią įkliuvus dėl kvaišalų, kategoriškai neigė jų platinimą, užtat prisipažindamas, jog pats rūkydavęs „žolę“.
Jauniausias baibokas
Matas buvo suimtas pernai vasario pradžioje, kai Marijampolės policijos pareigūnai gavo operatyvinės informacijos, kad vaikinas kvaišalais aprūpina nemažą būrį jaunimo – net ir už save jaunesnius nepilnamečius. Pareigūnai tuomet nenustebo, nes Matą, pravarde Meškius, dėl disponavimo kvaišalais jau pažinojo. Nepilnametis buvo įkliuvęs ir lygiai prieš metus, 2012-aisiais, kai policininkai Marijampolėje išaiškino ir sulaikė vadinamąją Lelkos baibokų grupę – patį „bosą“ Edgarą Lelką (dabar 26 m.), teistą vyrą, ir dar 5 jaunuolius, kuriuos E. Lelka kažkodėl vadino baibokais. Jauniausias iš baibokų tuomet buvo Matas, arba Meškius, kaip jį vadina kvaišalų įsigyti ieškodavę jaunuoliai. E. Lelka parduodavo baibokams kanapių, kad jas jie išplatintų ir surastų naujų pirkėjų – taip plėstų „verslo“ apimtis. Meškius tuokart visai nesibaimino aktyviai prekiauti kanapių dozėmis, nes jis buvo dar tik 15 metų, o mūsų šalies įstatymai leidžia traukti baudžiamojon atsakomybėn tik tuos kvaišalų prekeivius, kuriems jau sukakę 16 metų.
Taigi tuokart Meškius kaltinimų dėl kanapių platinimo išvengė – tebuvo liudytojas. Bet po metų paaiškėjo, kad savo „verslo“ paauglys nemetė. Juk ir liaudies išmintis byloja, kad gera vieta ilgai tuščia nebūna: suėmus E. Lelką ir kitus baibokus, Meškius kvaišalus, susiradęs naujų tiekėjų, platino jau savarankiškai.
Nuėmė antrankius
Teismas nustatė, kad Matas M. namie, savo stalo stalčiuje, laikė nedidelį kiekį susmulkintos „žolės“, bet niekais pavertė kitus ikiteisminį tyrimą atlikusių policininkų teiginius – kad Matas buvo pasiruošęs išplatinti tą „žolę“ bendraamžiams ir nepilnamečiams. Tiesiog pritrūko teisiamojo kaltės įrodymų, nes nebuvo užfiksuotas nė vienas konkretus pardavimo-pirkimo sandėris, o liudytojai ištikimai tarnavo Mato naudai.
Užtat policijos pareigūnams ir šiandien aišku, kad Meškius buvo aktyvus narkotikų pardavėjas, kai tik jo „bosas“ ir bendrininkai buvo suimti, vėliau – ir teisiami. Policininkai, legaliai kontroliuodami Meškiaus pokalbius telefonu ir žinutes, nustatė bene 13 jaunuolių ratą, kuriame buvo aktyviai kalbama apie „dūmus“ (taip vaikinai vadindavo „žolę“), jų kokybę, kainą, potyrius, buvo domimasi, kur tų „dūmų“ gauti, ir piktinamasi, kad „dūmų“ labai reikia, o pinigų jiems – nėra... Keli liudytojais tapę jaunuoliai teisme patvirtino kartą ar daugiau pirkę iš Meškiaus kvaišalų – už dozę mokėdavę po 20 arba 30 litų. Kitus Meškius esą vaišindavęs. Tokie „pasirūkymai“ vykdavę arba daugiabučio namo, kur gyvena Meškius, rūsyje, arba prie namo, arba prie vienos nedidelės maisto prekių parduotuvės.
Kita dalis jaunuolių teisme tikino net nepažįstantys vaikino, sėdinčio teisiamųjų suole, nors jų telefonų adresų knygoje ne tik buvo įrašytas Meškius, bet ir ne kartą kalbintas. Taigi buvo akivaizdu, kad šie liudytojai melavo, bet juk visos prielaidos – teisiamojo naudai.
Pats Meškius prisipažino tik dėl esą kur kas anksčiau platintų kvaišalų dozių – neva jam būtinai reikėję taip daryti, nes reikėję pinigų kvaišalams, kuriuos jis pats intensyviai vartodavęs. (Kaip jau minėta, specialistai kvaišalų pėdsakų Meškiaus šlapime neaptiko.)
Teismui apibendrinus visą bylos medžiagą, nepilnametis Matas M. už nusikalstamą disponavimą kvaišalais buvo nuteistas labai jau švelniai: pusantrų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams. Po įvykio 11 mėnesių už grotų iki teismo praleidęs nepilnametis, paskelbus nuosprendį ir nuėmus antrankius, iš teismo salės buvo paleistas namo. Galima sakyti, triumfuojantis prieš policininkus, kurie jam per ikiteisminį tyrimą vis primindavo, kad jo laukia laisvės atėmimas iki 8 metų.
Pančiai duos naudos?
Be lygtinės bausmės, Matas M. dar įpareigotas tęsti mokslą aštuntoje klasėje, vienus metus naktis leisti tik namie, nesilankyti jokiuose kazino, nežaisti azartinių žaidimų, taip pat – iki birželio 1-osios auklėtis gerais darbais – tai yra atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose panašiose įstaigose. Dar Matas įpareigotas dalyvauti probacijos tarnybos rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
O kaltinimas Matui dėl kvaišalų platinimo nepilnamečiams buvo išvis pašalintas kaip tik prielaidomis grįsta spėlionė.
Taigi jauną kvaišalų prekeivį, anot policininkų, siekusį prie kvaišalų pripratinti kuo daugiau Marijampolės jaunimo, pabandyta supančioti. Bet ar jis tų pančių nesutraukys ir, 11 mėnesių pagyvenęs už grotų bei įgijęs patirties iš „senų vilkų“, tik netaps atsargesnis ir gudresnis bei įtakingesnis kvaišalų prekeivis, galima tik spėlioti. Juk jau būdamas paauglys jis vartė už parduotus kvaišalus gautus tūkstančius, kurių nelengva atsisakyti. Dar toje „Lelkos baibokų byloje“ Matas liudijo, kad tada, būdamas 15 metų, per mėnesį už kvaišalus uždirbo 3000 litų – nusipirko kompiuterį, geresnių drabužių, kitokių prabangių daiktų. Vaikinas jokios pagarbos nejautė savo pedagogams, kurie dėl jo elgesio sutrikimų pas mokinį ateidavo į namus. „Pasiutau ir išvijau mokytoją!” – tuomet VTAS darbuotojams aiškino paauglys.
Ne rodiklis Matui buvo ir jo mama, kuri nuolat sekiojo jį ir tardė apie jo laisvalaikį už namų sienų, apie stalčiuje surastus slėptus pinigus ir „žolės“ dozes maišeliuose. Moteris netgi nufotografavo radinius mobiliuoju telefonu, kad sūnus, kaip visada, to nepaneigtų, bet naudos iš tos „naminės operacijos“ nebuvo. Matą buvo užvaldęs tik troškimas turėti kuo daugiau pinigų ir jaustis „kietam“ prieš bendraamžius. Mat ir policininkams po sulaikymo paauglys atvirai teigė, kad gailisi tik dėl to, jog prarado galimybę gerai užsidirbti. Teismo bausmė, gyvenimas už grotų Meškiaus tada nebaugino.
Žinoma, nebaugina ir dabar, gavus tik sprigtą į kaktą – išgirdus itin švelnų teismo nuosprendį, kuris dabar jau įsiteisėjęs.
Tik faktai:
„Meškiaus byloje“ apklausti jauni liudytojai pareigūnams teigė žinantys, kas yra „žolė“, ir noriai pasakojo, kad jos parūkius ima juokas, užvaldo gera nuotaika, todėl vėl ir vėl traukia noras parūkyti.
Anot policininkų, Meškius, siekdamas turėti daugiau kvaišalų pirkėjų, vienus vaišindavo „žole“ ir parūkydavo kartu, kitiems skaičiuodavo jų neva susidariusią skolą ir užmokesčio palaukdavo, trečius prisipratindavo gudrumu ir klasta.
Kanapės – tarp paauglių ir jaunų žmonių paplitęs narkotikas, tačiau užmirštama, kad įstatymu šie narkotikai yra draudžiami, nes jie daro žalingą poveikį jauno žmogaus sveikatai ir neretai skatina stipresnių narkotikų poreikį.
Specialistų atlikta jaunuolių apklausa parodė, kad kanapės yra lengviausiai gaunamas narkotikas – vidutiniškai kas ketvirtas apklaustasis buvo bandęs vartoti „žolę“.
