• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvių galimybės užsiimti žemės ūkiu gali būti smarkiai apribotos. Tokios išvados Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) priėjo išnagrinėjęs taip vadinamą žemės įsigijimo „saugiklių“ įstatymą. Projekto autoriai siekia nustatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas nuo šių metų gegužės, kai šalies žemės rinka atsivers ir kitų šalių piliečiams, tačiau nukentėtų pirmiausia lietuviai.

Lietuvių galimybės užsiimti žemės ūkiu gali būti smarkiai apribotos. Tokios išvados Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) priėjo išnagrinėjęs taip vadinamą žemės įsigijimo „saugiklių“ įstatymą. Projekto autoriai siekia nustatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas nuo šių metų gegužės, kai šalies žemės rinka atsivers ir kitų šalių piliečiams, tačiau nukentėtų pirmiausia lietuviai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Įstatymo rengėjai visiškai neatsižvelgia į tai, kad jų „saugikliai“ apribos pačių lietuvių galimybes užsiimti žemės ūkiu. Pavyzdžiui, tiek Lietuvos piliečiams, tiek lietuvių įmonėms, norinčioms įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, reikės bent trejus metus būti vykdžiusioms žemės ūkio veiklą. Bet juk jaunam pradedančiam ūkininkui būtent tam ir reikia žemės, kad pradėtų užsiimti žemės ūkiu. Šiuo ir kitais reikalavimais yra iš esmės užkertamas kelias norintiems pradėti ūkininkauti lietuviams patekti į rinką“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

REKLAMA

Iš juridinių asmenų, norinčių įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, bus reikalaujama būti vykdžiusiems žemės ūkio veiklą, atitinkančią Žemės ūkio ministro patvirtintus minimalius pagamintos žemės ūkio produkcijos kiekius. Įstatymu siekiama uždrausti keisti turimos žemės ūkio paskirties žemės paskirtį bent 10 metų. Taip pat bus reikalaujama 10 metų po žemės įsigijimo vykdyti tokią žemės ūkio veiklą, kuri atitiktų Žemės ūkio ministerijos patvirtintinas produkcijos kvotas. Nesilaikant šių reikalavimų žemės savininkui grės administracinė atsakomybė bei keliatūkstantinės baudos.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmogus, nebegalėdamas konkrečios žemės panaudoti efektyviai bus tikrąja to žodžio prasme įpareigotas nieko nekeisti ir išlaikyti žemę. Nesuvokiama, kaip tokiomis sąlygomis žmogus galės dirbti efektyviai. Įsivaizduokite, jeigu valdžia imtų nurodinėti kirpykloms, kiek žmonių per dieną reikia apkirti. Apkerpi mažiau nei 15 žmonių – kirpyklą uždarysime ir dar priversime sumokėti baudą. O jeigu kirpėju būti nesiseka, vis tiek privalai išlaikyti kirpyklą, nieko negali keisti. Atrodo absurdiška, bet būtent taip ir veiks „saugiklių“ įstatymas“, – teigia LLRI jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įstatyme numatyta ir tai, kad žemę pirkti bus galima tik toje savivaldybėje, kurioje esi registruotas, arba besiribojančios savivaldybės teritorijoje.

„Kitaip tariant, jeigu gyveni Kaune, žemės įsigyti aplink Klaipėdą nebegalėsi”, – pastebi A. Kazlauskytė.

Nuo gegužės 1 d. Lietuva nebegalės taikyti draudimo užsieniečiams įsigyti žemės, nes baigiasi dešimties metų pereinamasis laikotarpis. Tokius įsipareigojimus Lietuva prisiėmė 2004 metais, tapdama Europos Sąjungos nare. Bet kokie žemės įsigijimo ribojimai neturi būti diskriminaciniai kitų ES piliečių atžvilgiu. Laisvas kapitalo judėjimas yra vienas iš kertinių ES principų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų