• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Albinas Čaplikas

Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo ir nelegalios prekybos ginklais, narkotikais bei žmonėmis mastai nedaug skiriasi.

Tarp sukčiaujančių verslininkų išskirtinę padėtį užima grobstantieji pridėtinės vertės mokestį (PVM). Manoma, kad dėl PVM grobstymo ES šalys kasmet praranda kelis milijardus eurų. Tokių nusikaltimų tarptautiniu mastu pernai užfiksuota ir Lietuvoje. Vieni ikiteisminiai tyrimai baigiami, baudžiamosios bylos perduodamos nagrinėti teismams, o kitų nusikaltimų, kuriuose dalyvavo užsieniečiai, tyrimas perduodamas tęsti kitų šalių teisėsaugos institucijoms.

Sukčiavimas „karusele“

Nusikaltėliai į PVM nusitaikė dėl paprastų priežasčių. Pasak Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Finansų ministerijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko, viena iš priežasčių yra ta, kad prekės arba paslaugos pirkėjas pirmiausia PVM sumoka ne į valstybės biudžetą, bet prekių ir paslaugų pardavėjui. Pirkėjai turi teisę pardavėjams sumokėtą PVM atimti iš mokesčio sumos, kuri apskaičiuojama už teikiamas paslaugas ir parduodamas prekes ir kurią reikia sumokėti į biudžetą. Taigi į biudžetą mokamas tik apskaičiuotos pirkimo PVM ir pardavimo PVM sumos skirtumas. Mokesčių mokėtojai, kurie prekių ir paslaugų pardavėjams sumoka didesnes PVM sumas, nei patys apskaičiuoja už savo parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, susidariusį skirtumą gali susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Būtent su šiais PVM mokėjimo ypatumais susiję ir specifiniai sukčiavimo būdai.

Blogiausia, kad PVM grobstymas vyksta tarptautiniu mastu – į nusikalstamą veiklą paprastai įtraukiamos dešimtys įmonių įvairiose ES šalyse. Pasak A.Klerausko, vienose šalyse vieni PVM mokėtojai nesumoka mokesčių, o kitose šalyse apgaulingai suformuotą mokesčio permoką bandoma susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Toks sukčiavimo būdas Europoje dar vadinamas „karusele“. PVM grobstymo ir nelegalios prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis mastai nedaug skiriasi. Kasmet ES rinkoje dėl PVM grobstymo valstybės praranda milijardus eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Įkliuvo italai

Padedant Lietuvos teisėsaugos institucijoms Lietuvoje pernai nustatytas vienas stambiausių ES rinkoje tarptautinio masto sukčiavimo, pinigų plovimo, dokumentų klastojimo ir PVM grobstymo atvejų. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarė net 52 tomai. Šį kartą FNTT bendradarbiavo ne tik su VMI, bet ir su Europolo specialistais.

REKLAMA

Tyrėjų dėmesį patraukė nuo 2011-ųjų atliekamos neįprastos piniginės operacijos. Tarptautinę prekybą metalais deklaravusios dviejų Italijos piliečių vadovaujamos bendrovės iš užsienio valstybių į Lietuvą pervestas dideles pinigų sumas tuoj pat pervesdavo į kitų užsienio valstybių sąskaitas arba išimdavo grynaisiais. Tokie sandoriai buvo vykdomi ne tik su Italijoje, bet ir su Bulgarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose bei Slovėnijoje registruotomis įmonėmis. Vėliau sužinota, kad nusikaltėliai bandė pagrobti apie 150 mln. eurų (517 mln. Lt).

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos tyrėjai iš pradžių manė, kad italai plauna iš prekybos narkotikais gautus pinigus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jie užsiėmė PVM grobstymu tarptautiniu mastu, kitaip dar vadinama „karusele“. Italų nuomojamame bute Vilniuje, Užupio rajone, atlikta krata pareigūnus šiek tiek nustebino. Regis, italai jautė, kad jų nelegaliam verslui ateina galas, nes jau naikino dokumentus. Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Kęstučio Jucevičiaus, italai dokumentus bandė naikinti keistoku būdu – panardindavo į vandens pripildytą plastmasinę talpyklą ir prispausdavo akmenimis. Tačiau tyrėjams pavyko dalį įmirkusių dokumentų atkurti, be to, kratos metu slaptavietėse buvo rasti suklastoti Italijos Respublikos asmens tapatybės dokumentai, bendrovių ir net notarų antspaudai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvai italai nesuspėjo padaryti daug žalos – pareikštas civilinis ieškinys už daugiau kaip 300 tūkst. Lt. Tiek lėšų Lietuva tikrai atgaus, nes tyrimo metu buvo apribotos bendrovės nuosavybės teisės į jai priklausantį 1,4 mln. Lt turtą, iš jų ir sąskaitoje buvusius daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Daugiau žalos italai padarė kitoms šalims, pavyzdžiui, iš Bulgarijos jie suspėjo pagrobti apie 30 mln. eurų. Ikiteisminį tyrimą toliau tęs Italijos finansų policija. Pirminiais duomenimis, tyrėjai Italijoje atskleidė, kad šie du veikėjai savo tėvynėje apgaule buvo nuslėpę dar apie 30 mln. eurų PVM.

Sukčiai veikė agresyviai

Gaudyti nusikaltėlius – specialiųjų tarnybų darbas, jų kasdienybė, tačiau kartais už šiuos darbus pareigūnai nusipelno ypatingo pagerbimo. Taip nutiko pernai, kai Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“ buvo apdovanoti majoras Dainius Baršauskas ir kapitonas Andrejus Malinovskis. Šie vyrai labiausiai nusipelnė atskleidžiant vieną didžiausių per pastaruosius metus tarptautinių operacijų – išaiškinta didelė organizuota nusikaltėlių grupė, bandžiusi išvengti daugiau kaip 5 mln. Lt PVM mokėjimo į valstybės biudžetą.

REKLAMA

Buitine technika prekiaujantys sukčiai 2011–2013 m. veikė labai agresyviai – nusikaltimams dangstyti Lietuvoje buvo įsteigę 27, o Latvijoje ir Lenkijoje dar 9 bendroves. Tačiau praėjusių metų spalio mėnesį šios grupuotės veikla užstrigo – sukaupę informaciją FNTT pareigūnai praėjusių metų spalio 16–18 dienomis ir naktimis surengė neeilinę operaciją – įtariamųjų namuose ir nusikalstamai veiklai vykdyti naudotose patalpose atliko per 40 kratų.

Sulaikytam 21 organizuotos grupės nariui pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Beje, tyrėjai aptiko bunkerį, kuriame nusikaltėliai slėpė apie 500 tūkst. Lt, įvairių įmonių ir asmenų parašų antspaudus, ofšorinių kompanijų dokumentus bei prisijungimo prie bankų sąskaitų duomenis. Įtariamųjų turtui apribota nuosavybė už daugiau kaip 2 mln. Lt. Be kita ko, Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą ir dėl nusikalstamos grupuotės pinigų plovimo.

REKLAMA

Šešėlinė prekyba mėsa

Išskirtinio dėmesio nusipelnė ir mėsa prekiaujančios bendrovės Kaune direktoriaus ir vieno akcininko įžūlumas. FNTT į pagalbą pasitelkė Kauno VMI specialistus, kurie nustatė, kad nors oficialiai 2012 m. bendrovės apyvarta buvo tik kiek daugiau nei 500 tūkst. Lt, tačiau iš tikrųjų ji buvo didesnė nei 3,3 mln. Lt. FNTT pareigūnai ir Kauno VMI specialistai Kauno mieste ir rajone atliko 32 kratas, per kurias paimta, kaip manoma, iš šešėlinės veiklos gauti 80 tūkst. Lt, rasta bendrovių neoficiali buhalterija ir kiti ikiteisminiam tyrimui svarbūs dokumentai.

VMI specialistų įtarimai pasitvirtino – bendrovės vadovai įtariami nuslėpę daugiau kaip 3,3 mln. Lt apyvartą, apgaule sumažindami PVM net 7 kartus – iš šešėlinės prekybos mėsa nesumokėta beveik 700 tūkst. Lt mokesčių. Koks jų metodas? Klasikinis. Pasak tyrėjų, bendrovė įsigydavo mėsos iš ES valstybių, o ją parduodama Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims apskaitoje nedeklaruodavo visų sandorių, be to, buvo klastojamos sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai, todėl buvo ne tik iškraipomi duomenys apie realią įmonės prekybą, bet ir vengiama mokėti PVM.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu laikinai apribotos įtariamųjų teisės į nuosavybę, kurios vertė – daugiau kaip 200 tūkst. Lt. Už įvykdytas nusikalstamas veikas mėsa prekiaujančios bendrovės direktoriui ir vienam akcininkui gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

Komentaras

Mokesčių vengimo būdai tobulinami Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Pastaraisiais metais daugėja bandymų apskritai išvengti mokesčių, pavyzdžiui, planuojama įmones perkelti į laivus, išplaukti į neutralius vandenis ir iš ten vykdyti veiklą. Akivaizdu, kad mokesčių vengimo būdai tobulinami ir tampa vis ciniškesni, t.y. kai kuriems verslininkams visiškai nesvarbu, kad jie naudojasi jau sukurta infrastruktūra, tačiau nenori mokėti mokesčių. Kokia išeitis? Manau, kad galingos valstybės turi susitarti ir vengiančius mokėti mokesčius paskelbti nepageidaujamais asmenimis. Beje, pastebiu pirmuosius žingsnius šia kryptimi. Štai visi pritaria, kad ekonomikos nuosmukį sukėlė bankai. Todėl ES valstybės susitarė steigti vieną bankų priežiūros instituciją. Žinoma, dar yra Amerikos ir Azijos rinkos. Tačiau gal ir ten bus pasukta šia kryptimi, nes kitos išeities nėra. Tobulėjant technologijoms, kai vis daugiau finansinės veiklos perkeliama į virtualią erdvę, sugaudyti nemokančiuosius mokesčių bus vis sunkiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų