• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

UAB „Arvi fertis“ specialistai praėjusį rudenį žemdirbiams rekomendavo, kad rinktųsi žiemkenčių veisles, atsparias nepalankiems žiemos veiksniams. Taip pat buvo rekomenduojama augalus tinkamai paruošti žiemai. Vienas iš svarbiausių veiksnių – optimalus tręšimas. Daugelis žemdirbių turi karčią ankstesnių metų patirtį ir yra pasirinkę gal būt ne tokias derlingas, bet atsparias šalčiams veisles bei pasirinko geriausiai augalų fiziologinius poreikius atitinkančias kompleksines trąšas.

UAB „Arvi fertis“ specialistai praėjusį rudenį žemdirbiams rekomendavo, kad rinktųsi žiemkenčių veisles, atsparias nepalankiems žiemos veiksniams. Taip pat buvo rekomenduojama augalus tinkamai paruošti žiemai. Vienas iš svarbiausių veiksnių – optimalus tręšimas. Daugelis žemdirbių turi karčią ankstesnių metų patirtį ir yra pasirinkę gal būt ne tokias derlingas, bet atsparias šalčiams veisles bei pasirinko geriausiai augalų fiziologinius poreikius atitinkančias kompleksines trąšas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Aleksandro Stulginskio Universiteto doc.Vytauto Liako, tokiomis sąlygomis, kokios susidarė šių metų sausio mėnesį, ir numatytos priemonės negali užtikrinti gero augalų peržiemojimo. Sausio mėnesį kritulių kiekis viršijo standartinę klimato normą, o oro temperatūra buvo artima standartinei klimato normai. Lijo praktiškai iki pat užšąlant, o šaltis žiemkenčius užklupo nepasiruošusius. Blogiausia, kad praktiškai didesnėje Lietuvos dalyje nebuvo sniego dangos, o tai padidina augalų iššalimo riziką. Žemdirbiai sako, kad jau praktiškai susitaikė su mintimi, kad reikės atsėti žieminius rapsus. Manoma, kad kai kur reikės atsėti rapsus 100 proc., suprantama, tai tik prognozės, grindžiamos augalų fiziologija. Netruks ateis laikas, kai specialistai galės tiksliai įvardinti žuvusių pasėlių plotus. Ūkininkai jau svarsto, kuo reikės atsėti žieminius rapsus.

REKLAMA

Logiška, kai žieminiai rapsai atsėjami vasariniais rapsais, bet tiksliai neįvykdžius agrotechninių reikalavimų išlikę žieminiai rapsai tampa įkyriomis piktžolėmis, be to, rūpestį kelia ir šiuo metu siūloma supirkimo kaina. Supirkėjai teigia, kad kainų kilimui didelio pagrindo kol kas nėra. Daugelis svarsto apie mažiau investicijų reikalaujančius vasarinius miežius, bet ir jų supirkimo kainas gali pakoreguoti plintančios gyvūnų ligos. Vasariniai kviečiai, įvertinus esamą supirkimo kainą gali kilti iki 3000 Lt pajamų iš hektaro. Pasėjus vasarinius kviečius po rapsų, paprastesnė ir augalų priežiūra, galima supaprastinti žemės dirbimo technologiją, nes likę augalai nesudarys rūpesčių. Rapsai jautrūs javuose atsakingai parinktiems herbicidams. Nustačius, kad pasėlis atsėtinas, belieka išberti NPK trąšas, dirvą supurenti ir sėti. Jei ūkis turi kombinuotas sėjamąsias, tuomet dirva išpurenama ir vienu važiavimu.

REKLAMA
REKLAMA

Trąšų įmonės „Arvi fertis“ ekspertai primena, kad vasarinių kviečių šaknys silpnesnės ir tręšimui reikalingos trąšos su lengvai įsavinamomis maisto medžiagomis. Ūkininkai dažnai renkasi trąšas, kuriose mitybos elementų NPK santykis 1:1:1 atsižvelgdami tik į santykinį jų pigumą, nesusimastydami apie augalų fiziologinius poreikius, kurie pagal daugumai žinomas agronomines tiesas nurodo, kad javams, rapsams, kukurūzams ir ypač kaupiamiesiems augalams reikalingas trečdaliu ir daugiau didesnis kalio kiekis, užtikrinantis efektyvesnį maisto medžiagų judėjimą augaluose bei kitų elementų įsavinimą. Praėjusiais metais cukrinių runkelių augintojo atlikti gamybiniai bandymai akivaizdžiai įrodė, kad augalus tręšiant specialiomis cukrinių runkelių trąšomis, subalansuotomis pagal jų fiziologinius poreikius NPK 12-11-22+Na+S+B, saldžiųjų šaknų derlingumas buvo 10 proc. didesnis nei naudojant trąšas santykiu 1:1:1. Panašios tendencijos fiksuojamos ir auginant javus ar vasarinius rapsus. Ruošiantis atsėti iššalusius pasėlius vasariniais kviečiais, pirmiausia reikia įvertinti išbertų rudenį trąšų normą. Jei buvo tręšta pilna rekomenduojama NPK 8-20-30+S+Zn ar NPK 5-15-25+S norma, prieš sėją pavasarį rekomenduojame išberti trąšas NPK 18-8-8+S. Jei rudenį prieš sėjant žiemkenčius buvo taupoma, tuomet rekomenduojame pasirinkti trąšą NPK 17-10-14+S, o krūmijimosi tarpsniu išberti azotinių trąšų.

Žemdirbius turėtų sudominti ir praėjusių metų naujiena – biologizuotos trąšos FERTIS BIO. Ūkininkai gali pasirinkti kompleksines trąšas su azotobakterėmis, skatinančias azoto fiksavimą ir spartesnį įsavinimą arba trąšas su fosforą mobilizuojančiomis bakterijomis. Augalus patręšus biologiškai aktyviomis trąšomis, augalai geriau įsavina mitybos elementus, sustiprinama jų imuninė sistema, dirvoje pagausėja mikroorganizmų, stelbiančių patogenus, o tai labai svarbu, nes žiemą žuvę augalai pradeda pūti, dėl to ir padidėja patogenų. Su trąšomis inicijuoti gerieji mikroorganizmai skatins augalinių liekanų irimą, nepalikdami vietos infekcijų plitimui.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų