REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos Komisijos suteikta galimybė kiekvienai šaliai pasirinkti tiesioginių išmokų perskirstymo galimybę Lietuvoje sukėlė aštrių ginčų tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų.

REKLAMA
REKLAMA

Albinas Čaplikas

Praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) surengė generalinę diskusiją dėl ES tiesioginių išmokų perskirstymo tvarkos. Seimo komitetas pasiūlė smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams palankesnį tarpinį paramos teikimo variantą ir susilaukė stambiųjų ūkių interesus ginančių organizacijų pasipiktinimo. Stambiųjų ūkių savininkai grasina kviesti žemdirbių suvažiavimą ir pareikalauti, kad valdžia pakeistų savo sprendimą.

REKLAMA

Nuomonės išsiskyrė

Kol kas žengtas tik pirmas žingsnis – svarstyta, kaip reikėtų perskirstyti tiesiogines išmokas už 2014-uosius. Beje, perskirstymo tvarką bus galima kasmet keisti. Kaip jau rašėme, Žemės ūkio ministerija pasiūlė papildomai remti visų ūkių pirmuosius 30 ha ir šiai paramai skirti 10 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), kurios, ne paslaptis, gina stambiųjų ūkių interesus, siūlė šia EK suteikta galimybe nepasinaudoti, nors, pavyzdžiui, LŪS posėdžiuose būta karštų ginčų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS), kuri gina smulkiųjų ūkininkų interesus, siūlė paramą perskirstyti maksimaliai, t. y. už pirmuosius 30 ha mokėti net 30 proc. viso paramos voko. Taigi radikaliai išsiskyrus nuomonėms Seimo KRK nariai pasirinko tarpinį variantą – pasiūlė pirmiesiems 30 ha skirti 20 proc. viso paramos voko.

REKLAMA
REKLAMA

Už procentų slepiasi litai

Apskaičiuokime konkrečiau, t. y. procentus paverskime litais. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjo Karolio Anužio, jei perskirstymo vokas būtų 10 proc. storio, kokį siūlo ŽŪM, tai 2014 m. vidutiniškai kiekvienas ūkis gautų apie 392 Lt už ha pagrindinę tiesioginę išmoką ir 101 Lt už ha perskirstymo išmoką. Seimo KRK pasiūlytu variantu pagrindinė išmoka sumažėtų, o perskirstymo išmoka išaugtų iki 202 Lt už ha. Reikia pabrėžti, kad perskirstymo išmoką už pirmuosius 30 ha gautų visi ūkiai – turintys ir 30 ha, ir 60 ha, ir 1 000 ha žemės. Tačiau skaičiuojant išmokas už visą plotą santykinai daugiausia už tą patį ploto vienetą gautų iki 30 ha turintys ūkiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek prarastų stambieji? Pasak K.Anužio, pavyzdžiui, 1 000 ha ūkis perskirstant išmokas už ha gautų 3 Lt už ha mažiau. O štai smulkiam ūkiui tai būtų labiau apčiuopiama parama: 10–20 ha dydžio ūkis iš viso tiesioginių išmokų gautų 493 Lt už ha.

Perskirstymo priežastys

Oficiali nuomonė tokia: valdininkai ir politikai remiasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atlikta analize, pagal kurią ūkiuose iki 30 ha laikoma daugiau gyvulių nei ūkiuose per 30 ha. O gyvulininkystei, kaip jau ne kartą sakyta, teikiamas prioritetas. Be to, 2013 m. deklaracijos duomenimis, apie 90 proc. visų pareiškėjų deklaruoja mažiau kaip 30 proc. viso ploto ir tie pareiškėjai turi ūkius iki 30 ha. Taigi tikimasi, kad perskirstymo atveju papildoma parama pasiektų net iki 90 proc. šalies ūkininkų. Tiesa, kyla klausimas, kas tie ūkininkai, ar jie tikrai užsiima žemės ūkiu, ar jie, kaip ironiškai sakoma, yra tik vadinamieji sofos ūkininkai.

REKLAMA

Pravalgys ar investuos?

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis pasigedo daugiau informacijos apie smulkiuosius ūkininkus, pavyzdžiui, kiek iki 30 ha turintys ūkiai augina gyvulių. K.Anužis rėmėsi LAEI atlikta analize. Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovas Gintaras Nagulevičius patikslino, kad po to, kai Lietuvoje iš savininkų buvo pareikalauta laikyti gyvulius, daugelis jų arba taip ir padarė, arba pradėjo nuomoti savo žemę ūkininkams.

Ūkininkas Vidmantas Doniela sakė abejojantis perskirstymo nauda: „Štai 30 ha ūkis papildomai gaus 3 000 Lt. Ką už tokią sumą jis nusipirks? Pravalgys. O juk tokiu atveju stambieji ūkininkai ir bendrovės negaus dešimčių milijonų!“ Ūkininkas šiek tiek perlenkė. Pasak K.Anužio, stambieji ūkiai prarastų tik 3 Lt už ha. „Išmokos gali būti ir pravalgomos, bet gali būti ir investuojamos. Gal stambiam ūkiui 3 000 Lt yra nedaug, bet smulkiajam tai būtų nemaža papildoma parama“, – sakė K.Anužis.

REKLAMA

Stambiųjų užspeistas Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas V.Juodsnukis buvo kandus: „Suskaičiuokite, kiek kastuvų žmonės įsigijo parduotuvėse ir žinosite, kiek yra smulkiųjų ūkininkų. Didesniems pirkiniams jie neturėjo lėšų, nes visą ES paramą iki šiol gaudavo tik stambieji ūkininkai.“ Ūkininkas Jonas Vilionis kaltino ir ankstesnę, ir dabartinę valdžias: „Perskirstymo išmokas pasiims neūkininkaujantys žemės savininkai, o tarp jų daugiausia yra ministerijų departamentų vadovų, ministrų, teisėjų bei prokurorų.“ Ūkininkas neatskleidė, kokiais šaltiniais paremta ši informacija, bet siūlė imtis radikalių priemonių: jei Seimas ir Vyriausybė nevykdys ŽŪR pasiūlymo neperskirstyti tiesioginių išmokų, tai ragino sušaukti žemdirbių suvažiavimą ir priversti valdžią tai padaryti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politiniai motyvai

Kol vyrai ginčijosi, svarstė, kokie ūkiai kiek gaus papildomai litų, „Luksnėnų sodų“ vadovė Elena Žilinskienė pažvelgė giliau: „Vyrai, jūs be reikalo ginčijatės. Kitaip nebus, nes artėja rinkimai į Europos Parlamentą. Siūlau paaukoti tuos 10 proc. ir pritarti ŽŪM variantui, nes kitaip bus pasirinktas griežtesnis Seimo KRK pasiūlymas.“ Apie artėjančių rinkimų reikšmę kalbėjo ir LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis: „Perskirstymo galimybė atsirado tik 2013 m. birželį, kai Europos Parlamento nariai prisiminė artėjančius rinkimus. Todėl ir Seimo nariai taip lengvai perskirstė apie milijardą litų. Dabar politikai važinės po kaimus ir kalbės apie paramą smulkiesiems“.

REKLAMA

Seimo KRK narys Kazys Starkevičius pasidalijo prisiminimais: „Prieš metus Briuselyje jau buvome pradėję tartis dėl aktyvaus ūkininko statuso, tačiau netikėtai visos diskusijos baigėsi. Kodėl? ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras rumunas Dačianas Čiolosas nusprendė pretenduoti į Rumunijos prezidentus, todėl visos jo pastangos buvo skirtos suvilioti kuo daugiau rinkėjų.“

Taigi politikų pasirinkimo priežastis akivaizdi, bet ar reikėtų tuo stebėtis? Juk dabartinė Seimo dauguma rinkimų metu aiškiai išsakė siekius remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius. Kita vertus, Seimo KRK svarstė ir pritarė ne savo, bet opozicijoje esančio Liberalų sąjūdžio nario Eugenijaus Gentvilo pasiūlymui.

REKLAMA

KOMENTARAI

Nusivylė ŽŪR pozicija

Saulius Bucevičius, Seimo KRK pirmininkas

Nors socialinių partnerių nuomonė mums yra svarbi, Seimo nariai turi ginti visų žemdirbių interesus – tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų. Štai pagal oficialius duomenis beveik 90 proc. ūkių yra iki 30 ha dydžio, o jų žemės ūkio naudmenos sudaro apie 30 proc. visų deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, iki šiol dauguma tiesioginių išmokų atitekdavo stambiesiems ūkiams. Taip toliau negali būti. Galų gale tokį sprendimą mums, politikams, patarė priimti mokslo žmonės, specialistai. Stambieji ūkininkai turi suprasti, kad reikalaudami paramos tik sau, jie pjauna šaką, ant kurios sėdi. Štai jau dabar jie skundžiasi, kad kaime trūksta darbo rankų, specialistų, tačiau jei neremsime smulkiųjų bei vidutinių ūkių, kaime dar mažiau liks darbo rankų, tad kur ieškosite darbuotojų – gal mieste?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus, esu nusivylęs ŽŪR veikla. Galiu suprasti LŪS ir LŽŪBA pozicijas: jie gina stambiųjų ūkių interesus, tačiau ŽŪR turėtų ginti visų žemdirbių interesus. Štai Seimo KRK posėdyje dalyvavęs ŽŪR vicepirmininkas S.Dimaitis, nors aiškiai neišsakė ŽŪR pozicijos, prasitarė remiantis stambiuosius ūkius. Manau, kad tokie ŽŪR, kalbant apie visų žemdirbių atstovavimą, nereikalingi.

Tokiai kaimo ateičiai Seimas nepritars

Eugenijus Gentvilas, Seimo KRK narys

Seimo nariai tikrai vertina stambiuosius ūkininkus, tačiau ir jie turi suprasti, kad Seimui svarbu, kaip gyvens ne tik jie, bet ir smulkieji ūkininkai. Paklauskime žmonių, ar jie pritartų tokiai padėčiai, kai kiekviename kaime klestėtų keli stambūs ūkininkai, o visi kiti merdėtų? Dabartinių ŽŪR vadovams norėčiau priminti šviesaus atminimo atkurtų ŽŪR pirmininko profesoriaus Antano Stancevičiaus kritišką nuomonę apie Lietuvoje besiformuojančias latifundijas, dvarus. Tokiai kaimo ateičiai Lietuvos Seimas tikrai nepritars. Labai svarbu, kad 20–30 ha turintys ūkiai suformuotų Lietuvos kaimo stuburą, kaip, pavyzdžiui, yra Vokietijoje. Deja, ŽŪR prezidiume stambieji ūkininkai daro neproporcingai didelę įtaką ir ŽŪR vadovai tai pripažįsta. Gal todėl mes, politikai, esame priversti ieškoti teisingesnio ES paramos paskirstymo. Mes, žinoma, įvertinsime ŽŪR nuomonę, tačiau ne jie formuoja Lietuvos žemės ūkio politiką. Dauguma Seimo KRK narių pritarė mano pasiūlymui papildomai remti pirmuosius 30 ha ir tam skirti 20 proc. voko. Dar du nariai pritarė ŽŪM pozicijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų