Atsako veterinarijos gydytojas Gintaras Sudikas.
Nesąžininga versti šunį ar katę gyventi laikantis žmogaus valgymo įpročių. Kai kurie naminiai gyvūnai (paukščiai, graužikai, triušiai, ropliai) patys nori misti vegetariškai. Palyginus šunų ir kačių dantis su žmonių ar žolėdžių gyvūnų (galvijų, arklių) dantimis, akivaizdu, kad jų dantys skirti smulkinti maistą, kuriame daugiau gyvūninio ėdesio. Trumpas šuns ir katės virškinimo traktas (palyginti su žmogaus ar žolėdžių gyvūnų) taip pat rodo, kad jis neskirtas daug augalinių produktų turinčiam ėdesiui virškinti. Šuns ir katės mitybos poreikiai (jiems su ėdesiu reikia gauti santykinai daug baltymų ir kalcio) taip pat atitinka šias anatomijos subtilybes. Kačių poreikiai dar specifiškesni. Jas galima laikyti tikrosiomis mėsėdėmis. Kačių organizmas dėl trumpo žarnyno negali paversti augaluose (morkose, tamsiai žaliose daržovėse) esančio beta karoteno į vitaminą A. Joms būtinas „jau suformuotas“ vitaminas A, toks, koks jis būna kepenyse ar žuvų taukuose. Augaluose taip pat paprastai nebūna gyvūnų organizmui reikalingo vitamino B12.
Katėms su maistu būtina gauti nepakeičiamų aminorūgščių – taurino (jis būtinas akies tinklainei, jei trūksta taurino, katės gali apakti, joms gali išsivystyti širdies raumens išsiplėtimas, sutrikti reprodukcinės funkcijos, sustreikuoti imuninė sistema) ir arginino (jei katėms jo trūksta, jos prastai auga, pradeda kristi jų svoris, gali atsirasti traukulių, sutrikti kvėpavimas) bei nepakeičiamų riebalų rūgščių – arachidono rūgšties (būtinos sveikai odai ir kailiui), dokozaheksaeno rūgšties (užtikrinančios akių sveikatą ir gerą smegenų veiklą), eikozapentaeno rūgšties (būtinos hormonų pusiausvyrai organizme). Katėms reikalingi šių medžiagų kiekiai būna tik gyvūniniuose audiniuose.
Negalima pamiršti, kad kačių racione turi būti daug baltymų (daugiau nei 25 proc.) ir mažai ląstelienos. O jei jos šeriamos vegetariškai, šias medžiagas suderinti gana sunku. Visos sudedamosios ėdesio dalys turi būti suderintos, kad organizmas galėtų jas tinkamai pasisavinti.
Kai kuriais atvejais veterinarai gali rekomenduoti vegetarišką dietą net šuniui ar katei. Odos alergijos ir virškinimo problemų dažnai atsiranda dėl mėsos produktų, tačiau alergiją sukelia baltymai (ir augaliniai baltymai). Kai kurios odos problemos, pavyzdžiui, niežulys ar plaukų slinkimas, gali išnykti paprasčiausiai pagerinus gyvūno racioną.
Amerikiečiai rašo, kad kuo ilgiau šuo šeriamas vegetarišku ar veganišku ėdesiu, tuo didesnė tikimybė, kad jo sveikata bus gera, tuo rečiau jis sirgs infekcinėmis ligomis, vėžiu ar patirs skydliaukės sutrikimų. Bet jei šuo sunkiai virškina augalinius baltymus, jie gali kauptis organizme ir sukelti artritus bei alergijas, tada rekomenduotina šuniui nuolat duoti virškinimo fermentų. Taip pat pastebėta, kad jei šunys šeriami vegetariškai, jie dažniau serga šlapimo takų infekcijomis, nes jų šlapimas yra šarmingesnis.
Šunų šlapimo pH ištirti labai nesudėtinga. Šunis, kurių šlapimas yra šarmingesnis, būtina nuolat stebėti dėl šlapimo takų ligų. Šunims, jau sirgusiems jomis, su maistu rekomenduojama duoti spanguolių kapsulių, skirtų tokių ligų profilaktikai. Jei vegetariškai ar veganiškai šeriamo šuns racionas nebus papildytas aminorūgštimis taurinu ir L-karnitinu, padidės širdies raumens išsiplėtimo (o kartu ir širdies ligų) pavojus: visi tirti šunys vegetarai, sirgę širdies ligomis, buvo šerti veganiškai ne mažiau kaip 4 metus ar vegetariškai ne mažiau kaip 10 metų. Jei šuo šeriamas vegetarišku maistu, reikėtų rinktis tokius produktus, kuriuose nėra sojų. Produktų su sojomis neėdantys vegetarai šunys paprastai jaučiasi geriau.
Parduotuvėse jau pasirodžiusios veganiško šunų ir kačių ėdesio pakuotės jau vilioja vegetarišką gyvenimo būdą pasirinkusius žmones, tačiau tai nereiškia, kas šis ėdesys visiškai atitinka šuns ar katės mitybos poreikius. Tačiau kartkartėmis pasiūlyti augintiniui daržovių ar vaisių kąsnelių (morkų, pupelių, bananų ar kt.) yra tikrai gerai.
Veterinarai yra matę vegetarų šunų ar kačių, atrodančių taip pat puikiai, kaip ir šeriami mėsa. Yra žmonių, kurie gali papasakoti apie savo vegetariškai šeriamus gyvūnus, pragyvenusius labai ilgą visavertį gyvenimą. Bet kiekviena taisyklė turi išimčių.
