REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Indrė Mikelionytė

Jei suskaičiuotume visų savo metų tikrąsias problemas, kažin kiek jų liktų juodajame sąraše? Tiesa, jų prieš Kalėdas neskaičiuosime, tiesiog pateikiame įžvalgas, kurios nuteikia optimistiškai, deja, kalėdinio stebuklo viltis neragina.

REKLAMA
REKLAMA

 

Istorija liudija

Alytuje viešėjusi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė įsitikinusi, besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo. Žinoma, kalbama ne apie tuos, kurių kišenėse švilpauja vėjai: kam dėl sumažinto atlyginimo, kam dėl skurdžios pensijos, ar tuos, kurių Alytaus regione gausiau negu kitur, - bedarbius. Alytaus apskrityje bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2013 metų gruodžio 1 dieną buvo 15,0.

REKLAMA

 

Pirmą kartą nuo krizės pradžia tituluojamų 2008-ųjų darbo užmokestis didėjo ne tik baltame popieriaus lape - realusis darbo užmokestis ne tik buvo teigiamas, bet ir tolygiai augo visus metus. Nepulkite priekaištauti, kad jūsiškis nedidėjo, o gal didėjo kaimyno, teiravotės? Kaip geresnio gyvenimo priežastį O.Bložienė išskiria ir sumažėjusį nedarbo lygį bei tai, kad nominalios namų ūkių vartojimo išlaidos pasiekė ikirecesinį lygį.

REKLAMA
REKLAMA

 

Tradicinėje namų ūkių finansinių metų apžvalgoje daugiau atsargaus optimizmo gaidos, ypač kalbant apie tai, kad šių metų rezultatus kaip tą jauną derlių turėtume nuimti kitais metais. Asmeninių finansų instituto vadovė išreiškė viltį, kad 2014-aisiais statistinių rodiklių gerėjimą turėtų realiai pajusti dar daugiau Lietuvos šeimų.

 

„Nors metai atnešė nemažai teigiamų pokyčių, juos realiai pajuto ne tokia ir didelė namų ūkių dalis. 2014-aisiais, atrodo, jau gerokai daugiau šeimų turės galimybių džiaugtis realiai augančiomis pajamomis“, - tikino O.Bložienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Ekonominiai slenksčiai

Sakoma, kad 2013-ieji - ant ryškaus ekonominio slenksčio, tačiau O.Bložienė ragino žvelgti į įvykiais ženklintą visą Lietuvos finansinę istoriją, kurioje bent trys recesijos nuo nepriklausomybės pradžios, trys valiutos pokyčiai ir anaiptol ne vieno banko bankrotas.

 

Pastarąją mūsų tautos istoriją, anot O.Bložienės, ženklina trys ekonominiai ciklai: pradedant 1993-iųjų ekonomine recesija ir 13 bankų bankrotu, tęsiant gilia Rusijos krizės žyme ir bankrutavusiu „Litimpeks“ banku bei pasauline ekonomikos recesija, gniaužtuose įkalinusia ne vienus metus (su dviejų – SNORO ir Ūkio bankų bankrotu). Naujas slenkstis, žadama, bus kitais metais drauge su pasiruošimu įsivesti eurą. „Mes jau šiandien esame naujo slenksčio papėdėje – paskutiniai metai, kai mūsų valiuta litas, kai įsivesime eurą“, – sakė O.Bložienė.

REKLAMA

 

Nepamirštant trijų recesijos palikimų: nedarbo, socialinių išmokų (kurių pažabojimo mechanizmas paruoštas), pradelstų mokėjimų, visgi galima pasidžiaugti – nuo kuklios šalies nepriklausomybės pradžios vidutinis darbo užmokestis padidėjo bent dvylika kartų. Tuo abejoti būtų sudėtinga, tačiau sulig jo augimu (kad ir kuklesniu nei kitų ES šalių) padaugėjo ir iššūkių, su kuriais, deja, nei 2013-aisiais nepavyko susitvarkyti, nei kažin ar pavyks susitvarkyti kitais metais. Kaip priešnuodis visoms problemoms galėtų, o ir turėtų būti investicijų pritraukimas į Lietuvą ir ypač į vos šlubčiojančius regionus, tą patvirtina ir O.Bložienė.

REKLAMA

 

Papildyta piniginė

„Šiemet pirmą kartą nuo 2008-ųjų darbo užmokestis visais ketvirčiais augo sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Vartojimą skatino ne tik padidėję atlyginimai, bet ir beveik trečdaliu augusios perlaidos iš užsienio, taupyti neskatinantis palūkanų lygis, sumažėjęs nedarbas, ūgtelėjęs skolinimasis vartojimo reikmėms, kiti veiksniai“, – vardija O.Bložienė.

 

Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidos 2013 metais išaugo beveik 5 proc. Panašiai didėjo ir gyventojų pajamos: pirmoje metų pusėje kiek lėčiau augęs vidutinis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį jau ūgtelėjo daugiau nei 6 proc. Lietuvos banko duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių fizinių asmenų pervedimai iš užsienio išaugo net 31,3 proc., palyginti su tuo pačiu periodu 2012 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai teigia, kad atlyginimų augimą labiausiai pajuto minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys, taip pat itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei kai kurie ilgamečiai specialistai, taip pat prisidėję prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių ir veiklos, tiesa, pirmininkavimas veik baigėsi, o pajusti pokyčiai kažin ar keisis.

 

Asmeninių finansų instituto vadovė atkreipia dėmesį į tai, kad teigiami pokyčiai susiję ir su gerėjančiomis gyventojų užimtumo tendencijomis. Mažėjo besikreipiančiųjų į darbo biržą, o, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šių metų lapkritį verslo liudijimus įsigijusių asmenų buvo 9 proc., vykdančių individualią veiklą gyventojų – 21 proc. daugiau nei prieš metus.

REKLAMA

 

Ekonomika nešuoliuos

Ne viskas auksas, kas auksu žiba – ši senolių išmintis puikiai iliustruoja skaičiukų pokyčius. „Net ir gerėjant ekonominėms aplinkybėms šiemet toliau augo pradelsti gyventojų mokėjimai. Tai liudija, kad dar ne visi išmokome atsakingo vartojimo pamokas“, – atkreipė dėmesį „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.

 

O ar išmoksime atsakingai elgtis su pinigais, tikinama, pamatysime kitais metais, kada didės pajamos. Vienu didžiausių iššūkių ir juodųjų dėmių namų ūkių finansų žemėlapyje kitais metais O.Bložienė įvardija pradelstus įsiskolinimus. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, pradelsti gyventojų įsiskolinimai šių metų rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,55 mlrd. litų – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Tiesa, 2012 metais pradelstų mokėjimų augimo tempai buvo grėsmingesni (23 proc.).

REKLAMA

 

Alytuje viešėjusios specialistės nuomone, įtakos namų ūkių finansinei elgsenai gali turėti ir politiniai veiksniai, mat kitais metais numatomi Lietuvos Respublikos prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, taip pat sprendimas dėl euro įvedimo nuo 2015-ųjų. Tai gali padidinti visuomenės jautrumą gandams, taip pat turėti įtakos vartotojų pasitikėjimo rodikliui. Plačiau praverti pinigines turės žalingų įpročių mėgėjai. Dėl didesnių akcizų vynas pabrangs apie 0,16 lito, stiprieji gėrimai – apie 0,11 lito už butelį, rūkalai – apie 0,3 lito už pakelį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Tai, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs, tvirtina ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, tačiau prie augimo klijuojamas ir žodis „santūriai“, tad šuolių, anot Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatų, tikėtis anksti. LLRI apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2014 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos padidės apie 2,6 proc. Geresnėms prognozėms rinkos dalyviai nesiryžta, teigiama, kad viena pagrindinių problemų lieka investicijų trūkumas.

REKLAMA

 

Laikas nuosaikiai taupyti ir pirkti

 

Nors gyvename lyg ir geriau, visgi ekonomistai ragina nepamiršti, kad santaupos užtikrina finansinį saugumą. „Sutarto termino indėlių likučiai per metus sumažėjo 6 procentais, vienadieniai indėliai išaugo beveik 17, tai signalas, kad žmonės linkę leisti pinigus ir taupymo tempai sumažėję“, – kaip atsigavimo signalą vardija O.Bložienė. Tačiau drauge pataria nepamiršti, kad turėti santaupų privalu.

 

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas prognozuoja, kad kiti metai bus palankūs tiems, kurie jau sutaupė ir ketina investuoti į nekilnojamąjį turtą.

REKLAMA

 

„Augant pajamoms pagerės gyventojų galimybės įsigyti nuosavą būstą. Skaičiuojama, jog pusantro vidutinio darbo užmokesčio gaunančiai vilniečių sutuoktinių šeimai sukaupti pradiniam 15 procentų būsto vertės įnašui reikia 33 mėnesių. Skaičiuojant nuo 2011 metų rudens, kai buvo įvestas Lietuvos banko reikalavimas dėl 15 procentų įnašo, kaupimo periodas kaip tik ir baigsis 2014-ųjų vasarą. Be to, įvertinus vis dar palankias nekilnojamojo turto kainas, taupyti neskatinančias indėlių palūkanas, tačiau žemą ir skolinimosi kainą, 2014 metai turėtų būti tinkamas laikas įsigyti būstą“, – sakė O.Bložienė.

REKLAMA
REKLAMA

 

Apibendrindama „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė sakė: „Kiti metai parodys, ar jau išmokome pasibaigusios recesijos pamokas. Atsidūrę naujojo ekonominio ciklo papėdėje ir euro įvedimo priešaušryje savo kailiu įsitikinsime, ar gebame atsakingai vartoti ir kurti tvarią asmeninę gerovę.“

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų