Gresia rimta socialinė krizė
Kompanija „Nestlé“ imasi iniciatyvos „Nestlé“ needs YOUth“, kurios tikslas – per trejus artimiausius metus į Europos darbo rinką įtraukti 20 tūkst. jaunuolių iki 30 metų amžiaus. Pusei jų bus sukurtos nuolatinės darbo vietos, dar 10 tūkst. gaus galimybę stažuotis ir įgyti patirties, kuri atvers naujų galimybių.
Be to, siekiant palengvinti perėjimą iš mokslo įstaigų į darbo rinką bus vykdoma pasirengimo darbui programa, kurios metu jaunuoliams bus rengiami seminarai, mokoma, kaip paruošti gerą gyvenimo aprašymą, pasiruošti pokalbiams dėl darbo
„Nestlé“ kvies prie šios iniciatvyos prisidėti daugiau kaip 63 tūkst. savo tiekėjų visoje Europoje, kad šie taip pat jaunuoliams suteiktų galimybių įsidarbinti, kokytis amato, stažuotis.
Susitarimą dėl šios iniciatyvos įgyvendinimo „Nestlé“ šiandien pasirašė Atėnuose.
Iniciatyva „Nestlé“ needs YOUth“ nėra orientuota vien į aukštųjų mokyklų absolventus. Joje gali dalyvauti ir aukštojo išsilavinimo neturintys, tik mokyklas baigę jaunuoliai.
„Nestlé“ kompanijos vykdomasis direktorius Europai Laurent Freixe sako, kad verslas privalo suvokti atsakomybę dėl Europą kamuojančio jaunimo nedarbo. Priešingu atveju, situacija, kai kas ketvirtas jaunuolis iki 30 metų neturi darbo, sukels tokią socialinę krizę, kuri bus daug sunkesnė nei ekonomikos ar finansų krizės.
“Pagalvokite apie poveikį mūsų visuomenei, jei šie jauni žmonės bus palikti jos paribiuose, be pajamų, be ateities, be vilties. Toliau augdami ir investuodami Europoje, norime padaryti viską, ką galime, siekdami sustiprinti ir išplėtoti jų įgūdžius ir pagerinti įsidarbinimo galimybes, nepaisant jų išsilavinimo lygio”, – sakė jis.
L.Freixe pridūrė, kad ši iniciatyva reiškia tęstinį kompanijos įsipareigojimą toliau investuoti Europoje ekonominės krizės metu.
Visi bendrovės veiklos sektoriai bus reikšmingi suteikiant daug galimybių tiems, kurie domisi “Nestle’s” siūlomomis plačiomis karjeros galimybėmis, tarp jų – gamyba, administravimu, žmogiškaisiais ištekliais, pardavimais, rinkodara, finansais, inžinerija bei moksliniais tyrimais ir technologine plėtra.
Suteiks praktinių žinių
Sutarties dėl šios „Nestlé“ kampanijos pasirašymui ne veltui buvo pasirinkti Atėnai – Graikijos, kurioje darbo neturi net pusė jaunuolių, sostinė.
Tačiau jaunimo nedarbo problema aktuali ne tik Pietų Europos valstybėms. Lietuvos ekspertai taip pat vis garsiau kalba apie šios rykštės pavojus, todėl „Nestlé“ iniciatyvos neaplenks ir mūsų šalies. Šiandien apie jaunimo nedarbo problemas Lietuvoje, jų priežastis ir galimus sprendimus „Nestlé Baltics“ generalinė direktorė Marie Doušova diskutavo su ekonomistais, verslo, aukštųjų mokyklų, jaunimo organizacijų atstovais.
„Privatus sektorius tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje yra didžiausias darbdavys, todėl verslo indėlis, siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą, yra labai svarbus. Kompanija „Nestlé“ didžiuojasi ilgalaikėmis tradicijomis įdarbinti jaunuolius iš mokyklų ar universitetų. O šiuo metu mes galime ir turime padaryti daugiau, padėdami jauniems žmonėms rasti darbą“, - pažymėjo M.Doušova.
Ji taip pat užtikrino, kad mūsų šalies jaunuoliams „Nestlé“ taip pat suteiks galimybių įgyti praktinių žinių, kurios padės įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Mes, "Nestlé", tvirtai tikime, kad vienintelis kelias pirmyn – tai investicijos į augimą. Tokį augimą, kuris yra socialiai atsakingas“, - pabrėžė „Nestlé Baltics“ vadovė.
Mokyti yra naudinga
Ne vienas diskusijos dayvis teigė, kad būtent tokie įgūdžiai jauniems žmonėms ir yra reikalingiausi, nes darbo pasiūlymų Lietuvoje iš tiesų netrūksta, tačiau įmonės dažnai neranda konkrečių sričių specialistų.
„Kartais verslas mėgsta pasiskųsti universitetais, kad jie neparuošia labai konkrečių sričių žinovų. Bet ar tikrai dėl to visuomet galima kaltinti universitetus? Juk jų misija yra ruošti kur kas platesnio profilio specialistus. Tad iniciatyvos, kai mokytojo vaidmenį iš dalies perima verslas ir imasi jaunimui diegti reikalingus įgūdžius, išties sveikintinos“, - teigė „Danske“ banko vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Jos teigimu, tuo pat metu ne tik verslui, bet ir jaunuoliams reikia suvokti, kad įsitvirtinti darbo rinkoje padeda tik kryptinga praktika.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfderacijos prezidentas ir bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis sako, kad verslas gali suteikti įgūdžių, bet ir patys jaunuoliai turi ateiti su reikalingomis žiniomis.
„Patirtis rodo, kad mūsų jaunuoliai vengia technologinių mokslų ir renkasi tokius mokslus, kuriuos paskui sunku pritaikyti. Gal tik šiemet pastebime, kad technologinius mokslus besirenkančių jaunuolių skaičius auga“, - sakė R.Dargis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad jaunimo požiūris taip pat keičiasi. „Šiemet apie 1000 aukštųjų mokyklų absolventų įstojo mokytis į profesines mokyklas. Tai rodo, jog jie supranta, kad eidami pas darbdavius turi turėti, ką jiems pasiūlyti. Gabaus ir žinių turinčio žmogaus joks darbdavys neišvarys, o konkrečiam darbui reikalingi įgūdžiai įgyjami dirbant“, - teigė pramonininkų vadovas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas taip pat pabrėžė, jog jaunėms žmonės įsidarbinti yra sunkiau nes jaunimas paprastai turi mažiau patirties ir darbo rinkai reikalingų įgūdžių.
„Tai ypač aktualu kalbant apie neseniai mokslą pabaigusį jaunimą, ieškantį pirmojo darbo. Sprendžiant šią problemą reiktų galvoti apie tai, kaip padaryti, jog švietimo sistema kuo labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, sugebėtų identifikuoti geriausias jaunų žmonių savybes ir jas ugdyti, skatintų iniciatyvumą, atsakomybės už save jausmą. Švietimo sistema turi būti lanksti, sugebėti reaguoti į nuolat besikeičiančius rinkos poreikius“, - kalbėjo V.Žukauskas.
Gabumų užtenka, bet trūksta įgūdžių
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovės Gintarės Aldonytės teigimu, versli ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas yra viena pagrindinių sąlygų sprendžint jaunimo nedarbo problemą.
„Mūsų universitetas labai glaudžiai ir aktyviai bendradarbiauja su verslu, nes matome, kad tai vienintelis kelias jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje. Vien paskaitose ar seminaruose neįgyjama darbui reikalingų kompetencijų. Jos įgyjamos tik dalyvaujant versle, matat kaip viskas vyksta ir iš to mokantis praktiškai“, - sakė G.Aldonytė.
Pasak G.Aldonytės, mokyklos ar universitetai turi ugdyti jaunų žmonių smalsumą, aktyvumą, sugebėjimą mąstyti anlitiškai. O verslo misija – parodyti, kaip šias savybes išnaudoti darbo rinkoje.
Kaip sėkmingą universiteto ir verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdį G.Aldonytė pateikia ISM vykdomą “100 Talentų” programą. Šioje programoje dalyvaujantys gabiausi studentai jau nuo pirmo kurso dalyvauja bendroje veikloje su įmonėmis, kurios “100 Talentų” programai yra skyrusios specialias stipendijas. Bje, penkias stipendijas šiai programai skyrė ir “Nestlé”.
„Kartais susidaro įspūdis, kad mūsų jauni žmonės yra labai gabūs, bet dažnai nežino, kur ir kaip tuos gabumus panaudoti“, - pridūrė ISM Karjeros centro vadovė.
Tuo metu M.Doušova pabrėžė, kad kalbėdami apie jaunimo nedarbo problemas, turime žvelgti ne tik į aukštųjų mokyklų absolventus, bet ir dar jaunesnius žmones, kurie susiduria su rimtais sunkumais, siekdami rasti vietą darbo rinkoje.
„Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria jaunimas, ypač abiturientai nuo 16 iki 19 metų amžiaus, yra pasitikėjimo ir žinių apie darbo rinką trūkumas. Mes turime unikalią galimybę šią problemą sušvelninti veikdami visuomenėje, kurioje gyvename ir dirbame“, - pažymėjo M.Doušova.
