REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Simona PUŽAITĖ

Su tradiciniais, penkių tūkstančių metų istoriją menančiais Indijos, Arabijos, Afrikos šalių piešiniais ant kūno chna dažais turi galimybę susipažinti ir šiauliečiai. Jauna dailininkė Ramunė Orlickaitė chna piešinius vadina tikruoju savo pašaukimu ir kūrybinio kelio pradžia.

REKLAMA
REKLAMA

Piešinys išlieka savaitę

Renginyje „Šiaulių naktys“ dailininkė R. Orlickaitė iki paryčių piešė chna piešinius. „Nesitikėjau, kad yra tiek daug drąsių šiauliečių“, – maloniai nustebo mergina. Kiek piešinių nupiešė per dvi dienas, ji nebesuskaičiuoja. Norintieji pasipuošti unikalia laikina tatuiruote laukė eilėje.

REKLAMA

Pirmąją naktį menininkė atsinešė pavyzdžių su Europos senųjų kultūrų ornamentais, antrąją – siūlė rinktis iš įvairių simbolių. R. Orlickaitės manymu, tatuiruotė yra asmeniška ir kartu vieša, kiekvienas renkasi sau prasmingą ženklą.

„Ateityje planuoju naudoti lietuvių liaudies simbolius, kad tai būtų savita, artima – gamtos motyvai, rūtų šakelės, Saulė, paukščiai“, – pasakojo dailininkė.

Kūno tapybos menas chna dažais indų kultūroje vadinamas mehndi. Tradiciškai mehndi puošiasi indų moterys įvairių švenčių proga. Panaši praktika populiari musulmoniškuose kraštuose. Dažniausiai dekoruojamos rankos ir kojos.

REKLAMA
REKLAMA

Nors šiais laikais naudojami paruošti dažai iš tūtelių, dailininkė pasakoja, jog naturalūs chna dažai tradiciškai gaminami iš sutrintų heninės lavsonijos lapų miltelių, kitų augalinių priedų. Išdžiūvę dažai suteikia rusvą spalvą. Dabar dažnai gaminama juoda chna, pridedant dažomųjų elementų.

Baigus piešti, dažai džiūva apie valandą. Po to dažų plėvelę reikia nutrupinti. Piešinys ant odos laikosi apie savaitę.

Gili prasmė

R. Orlickaitė pripažįsta, jog europiečiai chna piešiniais dažniausiai puošiasi dėl pramogos, tačiau Rytų kultūroje jie turi gilią ritualinę prasmę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Indijoje gilios vestuvių mehndi tradicijos. Apie tai sukurta daug folkloro dainų. Prieš vestuves Indijoje vyksta mergvakario ceremonija – nuotaka ruošiama piešimui chna.

Jaunosios rankos ir kojos puošiamos piešiniais, kuriuose būna užkoduojami simboliški palinkėjimai ir paslepiami būsimo vyro inicialai. Pirmąją naktį jaunasis negali eiti miegoti, kol inicialų neatranda. Priešingu atveju, santuokoje dominuos moteris, o tai Rytų kraštuose neįprasta.

„Piešiniai ant pėdų simbolizuoja žmogaus ir žemės dieviškąjį kontaktą. Žiūrint į priekį tai skatina mokymąsi iš praeities, klaidų“, – pasakoja R. Orlickaitė. Indai tiki, kad chna piešiniai apsaugo nuo blogio, nužiūrėjimo, neša laimę.

REKLAMA

Laimė slypi viduje

„Norėjau rasti saviraiškos būdą, kuris teiktų didesnę prasmę. Pradėjusi užsiiminėti chna, plačiau domėtis, supratau, kad tai suteikia laimės kitiems. Norisi skleisti šią idėją“, – sako R. Orlickaitė. Nors chna menu ji susidomėjo neseniai, yra įsitikinusi – atrado savo pašaukimą.

Mergina baigė tapybos studijas Šiaulių universitete, pagal tarptautinę studentų mainų programą „Erasmus“ studijavo Liublino Marijos Sklodovskos-Kiuri universitete Lenkijoje. Jame studijuos grafiką magistrantūroje.

REKLAMA

Studijų metu Ramunė tapybos darbus eksponavo keliose parodose. Autoportretas, kuriame dominuoja intensyvi raudona spalva, dailininkės aiškinimu, vaizduoja aplinkos poveikį, kuriam tenka atsispirti. Pasak jos, laimė yra ne išoriniame pasaulyje, o slypi viduje.

„Grįžusi iš studijų Lenkijoje dažnai pradėjau savęs klausti – kas aš esu, kodėl aš čia, kokia mano misija? Manau, kiekvienas turėtų savęs klausti, ieškoti savo pašaukimo“, – įsitikinusi dailininkė. Jos gyvenimui Rytų kultūra artima – ji praktikuoja jogą, meditaciją.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų