1972 metų sausio 26 dieną Jugoslavijos keleivinis lėktuvas, skridęs apie 10 kilometrų aukštyje, staiga sprogo virš Čekoslovakijos teritorijos. Per sprogimą žuvo 27 žmonės iš 28. Vienai stiuardesei Vesnai Vulovic kažkokiu stebuklingu būdu pavyko išsigelbėti. Ji tapo Guinnesso rekordininke kaip žmogus, išgyvenęs kritimą be parašiuto iš didžiausio aukščio. Yra įvairių skirtingų paaiškinimų: galbūt maisto vežimėlis leido jai išvengti stiprios smūgio bangos; gal mergina krito ne iš 10 kilometrų aukščio. Neseniai atliktas tyrimas siūlo idėją, kad lėktuvą pašovė Čekoslovakijos oro pajėgos, mat jis skrido per žemai. Nepaisant to, V. Vulovic vienintelė išsigelbėjo.
Nuo 1970 metų buvo 14 atvejų, kuomet lėktuvo katastrofas išgyveno po vieną žmogų. Trečdalis iš jų buvo vaikai arba įgulos nariai. 2003 metais sudužus Sudano lėktuvui išgyveno vos 3 metų berniukas. Likę kiti 117 lėktuvo keleivių ir įgulos narių žuvo. 1992 metais Vietnamo oro linijų lėktuvas nukrito vos likus 19 kilometrų iki kelionės tikslo. Tuomet vienintelė išgyvenusi Annette Herfkens buvo rasta po 8 dienų. Jai vienintelei pavyko išsigelbėti, kai lėktuvas sudužo kalnuose, o tai apsunkino gyvųjų paiešką.
Tokios istorijos yra siaubingos, tačiau šansai, kad taip įvyks, yra itin maži. Kiekvieną dieną lėktuvais keliauja 2 milijonai žmonių. JAV rizika žūti lėktuvo avarijoje yra 1 iš 11 mln. Šansai būti vieninteliu, išgyvenusiu katastrofą, yra dar mažesni. Dėl tokių mažų šansų išgyvenusieji patiria nemažai emocinių ir psichologinių sunkumų.
XX amžiaus septintajame dešimtmetyje psichologai pradėjo kalbėti apie išsigelbėjusio kaltę, kai vienintelis gyvas likęs žmogus kaltina save, kad kiti buvę kartu žuvo, o tik jis išgyveno. Žmonėms, išgyvenusiems holokaustą, tokie požymiai taip pat būdingi. 70 procentų karių, kurie bandė nusižudyti, irgi pasakojo apie išgyvenusiojo kaltės patirtį.
Psichologai apklausė 1987 metų britų kelto katastrofą išgyvenusius žmones ir paskelbė, kad daugelis teigė gailėjęsi, jog išgyveno kelto avariją.
Tačiau šiais ir kitais atvejais išgyvenusiųjų yra nemažai, o kai per katastrofą išgyvena vienintelis žmogus, jam ant pečių užgula milžiniška psichologinė našta.
„Aš to negaliu išmesti iš galvos. Kodėl, kodėl aš?“ – vis klausinėjo Juliane Kopcke, kuri būdama aštuoniolikos išgyveno, kai 1971 metais sudužo į Peru skrendantis lėktuvas. Kiti 92 keleiviai per šią katastrofą žuvo.
Ceceliai Crocker buvo vos 4 metukai, kai jai su šeima skrendant į Detroito oro uostą leisdamasis lėktuvas patyrė avariją. Jos metu ji vienintelė išgyveno, tačiau apie tai sužinojo tik pradėjusi eiti į vidurinę mokyklą. Ji yra tarp keturių tokį patį likimą patyrusių žmonių, kurie pasidalijo savo išgyvenimais dokumentiniame filme, pasakojančiame apie tokius žmones.
