Leistina ir neleistina
Gyvenvietės bibliotekoje susirinko gilvytiškiai, kurie laisvalaikiu mėgsta pasėdėti prie vandens telkinio su meškere rankose. Net ir tada, kai nekimba.
Susibūrė ir tie, kurie neabejingi visų, mėgstančių pailsėti prie tvenkinio, rūpesčiams.
„Svarbu, kad suprastumėte vieną dalyką: kas jums leistina ir kas neleistina“, – gilvytiškius mokyti pradėjo šiauliškių tvenkinio savininkų atstovas Romualdas Žiūraitis.
Pensininkams ir invalidams leidimai bus duodami nemokamai. „Su valtimis, aš labai abejoju, ar leisiu“, – nurodė R. Žiūraitis.
Jo teigimu, būna, kad žmogui leidi tvenkinyje plaukioti valtimi, o jis ima ir ištiesia tinklus. Kartą ištraukęs įleistą per visą tvenkinį.
Paklaustas, ar gali tvenkinyje pažvejoti jaunimas, R. Žiūraitis atsakė: „Tai jau komercinis dalykas. Mes negalime krūvas leisti. Mes auginame žuvį“.
R. Žiūraitis žvejams pasiūlė išsirinkti vieną iš saviškių, su kuriuo jis galėtų palaikyti ryšį.
Tvenkinį privatizavus, atsirado problema
Gilvyčių, pastatytų prieš 52-ejus metus, tvenkinys buvo sukurtas, užtvenkus Čiaušos upelį. Tvenkinys puošia gyvenvietę, daugelį metų traukė vietos gyventojus ir jų svečius.
Problemų radosi, tvenkinį privatizavus. Sužinoję, kad tvenkinį numatyta privatizuoti, gilvytiškiai pasikvietė žemėtvarkininkų vadovus, kitus valdininkus. Susirinkime jie įrodinėjo, kad tvenkinys negali būti neprivatizuojamas.
Ar dabartiniams savininkams tvenkinys reikalingas? 2011-ųjų pavasarį internete pasirodė skelbimas, kad jis parduodamas. Už jį prašyta 350 tūkstančių, vėliau – 300 tūkstančių litų. Pernai sausį pardavėjas už Gilvyčių tvenkinį ir 1,5 hektaro žemės sklypą prašė 200 tūkstančių litų.
