Prašymų suteikti prieglobstį Šveicarijoje dabar yra daugiausiai per dešimtmetį, ir 78,4 proc. rinkėjų pritarė pernai rugsėjį padarytoms įstatymo pataisoms.
Pataisų, kuriomis, pavyzdžiui, iš priežasčių prieglobsčiui suteikti sąrašo išbraukiamas dezertyravimas iš armijos, oponentai reiškia didelį nusivylimą pralaimėjimu.
"Šis referendumas yra katastrofa prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, po jo laimėtojų nelieka", - savo pareiškime sako komitetas, kuris prašė balsavimo dėl šių pakeitimų ir kuris sveikino "gyventojų mažumą, kuri vis dar turi sąžinę".
"Amnesty International" Šveicarijos padalinio vadovė Manon Schick (Manon Šik) taip pat apgailestavo dėl "labai, labai didelio" šveicarų, kurie balsavo už pakeitimus, procento.
"Iš anksto žinojome, kad pralaimėsime", - sakė ji AFP ir pažymėjo, kad šveicarai ne kartą balsavo už prieglobsčio įstatymo griežtinimą, nuo pat 1981-ųjų, kai jis įsigaliojo, "tačiau labai nuvylė tai, kad buvo taip blogai".
Tačiau Celine Amandruz (Selin Amandruz) iš populistinės Šveicarų liaudies partijos (SVP) sveikino tvirtą paramą įstatymo sugriežtinimui ir tvirtino, kad devyni iš 10 žmonių, siekiančių prieglobsčio šioje turtingoje šalyje, daro tai "dėl ekonominių priežasčių".
"Aiškiai reikia keisti šią sistemą", - sakė ji.
Tarp prieštaringiausiai vertinamų pakeitimų yra dezertyravimo išbraukimas iš priežasčių prieglobsčiui suteikti sąrašo.
Tai būdavo pagrindinė priežastis, kurią nurodydavo Eritrėjos piliečiai, pernai padavę Šveicarijoje daugiausiai prašymų suteikti prieglobstį. Eritrėjoje neribota ir prastai apmokama karinė tarnyba privaloma visiems tam tinkamiems vyrams ir moterims.
Taip pat buvo panaikinta unikali Europoje galimybė pateikti prašymus dėl prieglobsčio Šveicarijos ambasadose. Šį pakeitimą oponentai vadina "nehumanišku", nes jis reiškia, kad žmonės, negalintys leistis į dažnai pavojingą kelionę iš savo šalių į Šveicariją, liks be pagalbos.
Teisingumo ministrė Simonetta Sommaruga (Simoneta Somaruga) tvirtino, kad pakeitimai daugiausia bus naudingi patiems prieglobsčio prašytojams, ir ypač akcentavo pastangas paspartinti prašymų nagrinėjimo procesą.
"Palikti žmones tokiam ilgam laikui nežinioje yra nepriimtina", - neseniai sakė ji.
Pagal pertvarkytą prieglobsčio suteikimo įstatymą taip pat bus galima steigti specialius centrus tiems prieglobsčio prašytojams, kurie yra laikomi tvarkos drumstėjais, be to, apribojama teisė į šeimos susijungimą - su sutuoktiniais ir vaikais.
Daug oponentų sekmadienį skundėsi, kad S.Sommaruga sumaišė griežtas priemones su teisėtu prašymų svarstymo, kuris gali užtrukti metų metus, paspartinimu.
"Netikiu, jog 80 proc. šveicarų rinkėjų pasakė "taip" dėl to, kad yra ksenofobai", - sakė M.Schick.
Šiuo metu Šveicarija nagrinėja maždaug 48 tūkst. žmonių prašymus suteikti jiems politinį prieglobstį; tarp tų žmonių yra 28 631 pernai atvykęs žmogus.
Šis didžiausias nuo Balkanų karų piko 1999-aisiais, kai Šveicarijoje prieglobsčio paprašė maždaug 48 tūkst. žmonių, prieglobsčio prašytojų padaugėjimas iš dalies yra siejamas su Arabų pavasario sukilimais.
Šveicarijoje vienas prieglobsčio prašytojas tenka 332 gyventojams. Šiuo atžvilgiu Šveicarija atsilieka tik nuo Maltos, Švedijos ir Liuksemburgo, ir gerokai lenkia Europos vidurkį - vieną prieglobsčio prašytoją 625 gyventojams.
Be prieglobsčio įstatymo, šveicarai sekmadienį dar balsavo dėl virtinės kitų nacionalinių, regioninių ir vietos klausimų.
Tarp jų buvo iniciatyva žmonėms tiesiogiai rinkti savo vyriausybę, kurią dabar renka parlamentas. Iniciatyvą atmetė 76,3 proc. rinkėjų.
Ciuriche rinkėjai pritarė bandymui įvesti griežtesnes priemones prieš chuliganizmą.
Sekmadienį iš viso balsavo tik 39 proc. iš 5,2 mln. tokią teisę turinčių žmonių, tačiau mažas rinkėjų aktyvumas Šveicarijoje, kur kasmet įvyksta daug referendumų, nėra neįprastas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
