• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

TOP 10: lankytinos vietos Saremos saloje

Estijos salų gyventojai garsėja subtiliu humoro jausmu. Kurioje iš aštuonių gyvenamų salų besilankytum, jos gyventojai visuomet pabrėš, jog gretimos salos gyventojams labai pasisekė, nes turi tokius šaunius kaimynus. Ne išimtis ir didžiausia šiai Baltijos šaliai priklausanti Saremos sala, viliojanti ramaus poilsio ir gamtos mėgėjus, rašo kelioniumanija.lt.

REKLAMA
REKLAMA

Saremos simboliai – vėjo malūnai, dolomitas ir kadagiai

Saremoje žmonės gyvena jau per 8000 metų, o savo unikalumą išsaugojo būdama izoliuota – tiek geografine prasme atskirta nuo žemyninės Estijos, tiek priverstinai: sovietmečiu čia buvo įkurta slapta karinė teritorija, į kurią patekti retam kam tekdavo. Taip išliko ir namai nendriniais stogais, ir senovišku būdu sukrautos dolomitinės tvoros. Atšiaurus klimatas formavo ir savotišką, saremietišką charakterį ir gyvenimo būdą. Beje, saremiečiai save laiko vikingų palikuonimis ir yra dar ramesni bei lėtesni nei žemyninės Estijos gyventojai.

REKLAMA

Saremoje tradiciškai gaminami įvairūs dirbiniai iš kadagio. Ši mediena yra patvari, be to, turi malonų kvapą. Kadagiai yra neatsiejama Saremos kultūros dalis. Be to, kadagiai auga tik labai švariame ore. Nuo seno buvo tikima ypatingomis šių gana atšiaurias klimato sąlygas pakeliančių augalų galiomis. Tikėta, jog kadagio dūmai apsaugo nuo piktųjų dvasių. Na, o kadagio uogos turi svarbių maistingųjų elementų, dėl to senoliai patardavo per dieną suvalgyti bent penkias kadagio uogas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasakojama, jog anksčiau kiekvienas vėjuotosios salos kaimas ar didesnis ūkis turėjo nuosavą malūną. Dabar jų išlikę vos keletas, o prieš kelis šimtmečius saloje sukosi per 800 vėjo malūnų sparnai. Vėjo malūnai buvo naudoti grūdams malti. Saremos saloje kasamas dolomitas dar vadinamas „Saremos marmuru“.

Taip pat Saremos sala garsėja orchidėjomis. Čia auga 34 iš 36 Estijoje aptinkamų orchidėjų rūšių. Tiesa, jos kiek kitokios nei mums labiau įprastos orchidėjos iš atogrąžų miškų.

Lankytinos vietos Saremos saloje

Kuresarės pilis

Saremos sostinė yra vienintelis šios salos miestas Kuresarė, garsėjanti viduramžių pilimi. XIV a. vyskupų pilis-tvirtovė yra viena geriausiai išsilaikiusių tvirtovių Baltijos šalyse. Ją šimtmečiais saugojo „Aukštuoju germanu“ pramintas masyvus pilies bokštas, niekada neįveiktas priešų. Pilyje įkurto muziejaus ekspozicija susipažindina su Saremos istorija ir gamta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anglos vėjo malūnai

Anglos kaimelyje šalia vieškelio vėją gaudo penkių autentiškų malūnų sparnai. Vėjuotoje keturių kelių sankryžoje esančioje Angloje jų buvę per dešimt. Šalia romantiškų medinių malūnų prieš kelerius metus buvo įrengtas kultūros paveldo centras, supažindinantis su vietiniais amatais, kaip antai įvairių dirbinių iš medžio, molio, dolomito gamyba ar duonos kepimas.

Kaali meteorito krateriai

Bene labiausiai intriguojanti vieta Saremos saloje – tai Kaali meteorito krateriai, unikalūs visoje Europoje. Tiesa, dėl kraterių amžiaus vis dar ginčijamasi. Manoma, jog jie susiformavo prieš 2400-7500 metų ir buvo aprašyti dar Antikos laikų tyrinėtojo ir keliautojo Tacito. Didžiausiame iš kraterių, kurio skersmuo 110 metrų, telkšo žalsvas taisyklingos formos Kaali ežeras.

REKLAMA

Pangos skardis

Pangos skardis – viena romantiškiausių Saremos salos vietų. Nuo 21 m aukščio virš Baltijos bangų iškilusios uolos galima palydėti į jūrą besileidžiančią saulę. Ant skardžio įrengtas dolomitinis saulės laikrodis. Ši mistinė vietovė populiari estų tarpe švenčiant Jonines.

Siorvės pusiasalis

Akmenuotasis Siorvės pusiasalis nusidriekęs apie 30 km į jūrą pietvakarinėje salos dalyje. Sako, jog giedrą dieną nuo pusiasalio matosi Latvijos krantai. Pusiasalyje išlikę II Pasaulinio karo laikų militaristinių objektų.

REKLAMA

Vilsandi nacionalinis parkas

Paukščių rojumi vadinamas Vilsandi nacionalinis parkas yra įsikūręs Saremos vakaruose prisišliejusioje salų grupėje, iš kurių didžiausia yra Vilsandi sala. Ši vietovė populiari ornitologų tarpe, be to, parko krantus pamėgę ruoniai. Vilsandi saloje įsikūrusi stručių ferma.

Koguvos etnografinis kaimas

Su Saremos sala pylimu sujungta Muhu sala. Ir nors važiuodamas automobiliu gali nė nepastebėti, kad patekai į kitą salą, Muhu gyventojai nieku gyvu savęs nevadina saremiečiais. Muhu saloje esantis Koguvos kaimelis garsus etnografinėmis sodybomis, kurių dauguma dar mena tuos laikus, kai salą valdė švedai. Koguvos prieplaukoje pagal senovinę, daugiau nei 1000 metų technologiją, pastatytas medinis burlaivis, vadinamas uisk. Tokie iki 18 metrų ilgio mediniai laivai, primenantys naudotus vikingų, Baltijos jūroje viduramžiais buvo naudoti prekėms gabenti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padastės dvaras

Praktiškai ant jūros kranto Muhu saloje stovintis Padastės dvaras buvo įkurtas XV amžiuje. Dabar parko supamame dvare įsikūręs viešbutis ir SPA centras.

Kaarma dolomitų kasyklos

Kasant dolomitą, ši medžiaga būna minkšta, tačiau susilietusi su oru kietėja ir yra laikoma labai gera statybine medžiaga. Gotikinės Kaarma bažnyčios (XIII-XVa.) priekinėje bokšto dalyje užrašytas tekstas laikomas seniausiu estų kalba užrašytu tekstu. Šalia bažnyčios – IX-XIII a. tvirtovė, kurioje 1260 metais čia įvyko paskutinis mūšis tarp saremiečių ir juos nukariavusių germanų.

REKLAMA

Poide bažnyčia

Didžiausia Saremos salos bažnyčia savo masyviomis sienomis primena tvirtovę. Tokios bažnyčios anksčiau buvo statomos tam, kad prireikus galima būtų nesunkiai ją paversti tvirtovę ir atremti priešų puolimus. Saremos saloje taip pat išlikusi ir 800 metų senumo Valjala bažnyčia, kuri laikoma seniausia šioje šalyje.

Kaip nuvykti į Saremą

Į Saremos salą iš žemyninės Estijos plukdo keltai. Patogiausia plaukti Kuivastu-Virtsu keltų linija. Keltai plaukia kas valandą, kelionės trukmė – apie 25 min. Iš viso Saremos ir Muhu salose yra 10 didesnių ir mažesnių uostų. Taip pat į Saremą galima nuskristi lėktuvu iš Talino į Kuresarės oro uostą.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų