REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Panevėžį grįžta pramonė

 Panevėžiečiai be reikalo nuvertina savo miestą. Jis nėra nei merdintis, nei juo labiau miręs. Pagal čia pagamintos ir į užsienį eksportuojamos produkcijos apimtis Panevėžys netolimoje ateityje gali tapti šalies lyderiu.

REKLAMA
REKLAMA

Eksportas sparčiai auga

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad ilgai reikėtų vardyti Panevėžyje veikiančias bendroves, kurių produkcijos eksportas pastaruoju metu sparčiai auga. V. Matkevičiaus teigimu, tokie verslo lyderiai kaip „Amilina“, „Linas Agro Group“, „Shmitz Cargobull Baltic“, „Rifas“ ir kitos yra pasaulinio lygio įmonės.

REKLAMA

„Eksportas kuria didžiausią pridėtinę vertę. Panevėžio įmonių eksporto apimtys pastaraisiais metais sparčiai augo ir dar turi didelį potencialią augti. Be kita ko, tai reiškia, kad miestas gali tikėtis daugiau darbo vietų“, – tvirtino direktorius.

PPPAR šių metų rugsėjį rengiamą tradicinę mugę „EXPO Aukštaitija“ planuoja skirti gyventojams supažindinti su Panevėžio ir jo regiono įmonėse gaminama produkcija ir teikiamomis paslaugomis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak V. Matkevičiaus, daugelis net neįsivaizduoja, kiek įvairios, aukštos kokybės produkcijos pagaminama čia pat, vietoje. Šviečiamojo pobūdžio mugėje gyventojų lauks daug atradimų.

„Panevėžio balsas“ skaitytojams siūlo žvilgtelėti į įvairių pramonės šakų eksporto lyderių, veikiančių mūsų mieste, pasiekimus užsienio rinkose.

Verslo gigantui – tarptautinis pripažinimas

1991 metais įkurta ir lietuviškų rapsų eksportu į užsienį veiklą pradėjusi AB „Linas Agro Group“ dabar yra viena iš didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio bendrovių. Įmonė, kurios pagrindinė veikla – tarptautinė prekyba augaline žemės ūkio produkcija, turi per 950 darbuotojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai nepriklausomos turto valdymo įmonės „East Capital“ tradiciniuose apdovanojimuose Stokholme ši Panevėžio bendrovė pripažinta viena iš pirmaujančių Rytų Europoje. Jai skirtas „Metų atradimo“ apdovanojimas, liudijantis, kad įmonė dirba efektyviai ir gali pasiekti išskirtinių veiklos rezultatų.

Skelbiama, kad AB „Linas Agro Group“ pardavimas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai augo po 15 proc. kasmet ir pasiekė 388 mln. eurų.

Bendrovės komunikacijos vadovės Jorintos Zolubaitės teigimu, kasmet eksportuojama 70–80 proc. produkcijos. 2010–2011 finansiniais metais (jie prasideda liepos 1 d.) įmonė eksportavo 977 tūkst. tonų produkcijos, arba 71 proc. viso parduoto kiekio, 2011–2012 metais – jau 1 mln. 19 tūkst. tonų, arba 76 proc. viso parduoto kiekio.

REKLAMA

Per 2012 metų liepą–gruodį eksportuota 840 tonų produkcijos. Tai 28 proc. daugiau nei per ankstesnių metų pusmetį. Pasak komunikacijos vadovės, pernai įmonė fiksavo rekordą – savo produkciją pakrovė į 5 laivus, kurio vieno vidutinė talpa yra 60 tūkst. tonų.

Pastaruosius penkerius metus šalių, su kuriomis bendradarbiauja „Linas Agro Group“, skaičius kasmet svyruoja nuo 30 iki 46. Jų pavadinimų bendrovė neatskleidžia, motyvuodama komercine paslaptimi. J. Zolubaitės tvirtinimu, 2012 metų liepą–gruodį didžioji dalis produkcijos iškeliavo į Europą, beveik trečdalis – į Artimųjų Rytų valstybes.

REKLAMA

Eksporto regionų geografija keičiasi priklausomai nuo paklausos rinkoje. Pavyzdžiui, 2011–2012 finansiniais metais pagrindiniai eksporto regionai buvo Europa (40 proc.), NVS šalys (21 proc.), Azija (10 proc.).

Komunikacijos vadovės teigimu, tarptautinės prekybos augaline žemės ūkio produkcija rinkoje yra milžiniška konkurencija. Neretai joje neišsilaiko ne tik mažesnės, bet ir stambios įmonės.

„Linas Agro Group“ sėkmę šiame versle lemia keli faktoriai. Įmonė turi gerą įdirbį Lietuvoje. Čia ji dirba su 7 tūkstančiais klientų, iš jų 3 tūkstančiai žemdirbių ir žemės ūkio bendrovių yra nuolatiniai grūdų tiekėjai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastaraisiais metais grupė, be kita ko, investavo į grūdų saugyklų plėtrą Lietuvoje, tai dar labiau sustiprino jos pozicijas ir vietos, ir užsienio rinkose. Sėkmingai konkuruoti bendrovei padeda ir per daugiau kaip 20 darbo metų pelnyta gera reputacija tarptautinėje rinkoje.

Dairosi ir į Indiją

Vienintelė Lietuvoje laidų ir kabelių gamintoja bendrovė „Lietkabelis“, šiemet paleidusi naują gamybos liniją ir pradėjusi gaminti daug saugesnius, aukščiausius ES reikalavimus atitinkančius laidus, padidino savo galimybę konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Naujoji linija leidžia gaminti atsparesnius aukštai temperatūrai kabelius, laidus, vielas.

REKLAMA

Įmonės direktorius Sigitas Gailiūnas teigė, kad orientuojamasi ne į mažą kainą, o į kokybę. Gamybos modernizavimo strategija pasiteisino.

Bendrovė į užsienį – Vakarų Europą, Skandinaviją, Latviją, Estiją, Jungtinę Karalystę ir kitas šalis – eksportuoja beveik 70 proc. produkcijos. Kitą dalį parduoda Lietuvoje. Pernai bendrovė sukūrė per 200 naujų darbo vietų.

Pasak S. Gailiūno, įmonė nuolat ieško naujų rinkų ir Vakaruose, ir Rytuose, žvalgosi ir į tokius tolimus kraštus kaip Indija.

Direktoriaus tvirtinimu, konkurencija tarp laidų gamintojų didelė. Norint įeiti į naują rinką, būtina pasiūlyti priimtiną kokybės ir kainos santykį.

REKLAMA

Garantuoja pelną

Auga ir bendrovės „Metalistas LT“ produkcijos eksportas. Prieš trejus metus įmonė užsienyje parduodavo 50 proc. gaminių, o dabar – 85 proc.

Bendrovės generalinis direktorius Mantas Gudas skaičiuoja, kad eksportuojama į Daniją, Suomiją, Švediją, Vokietiją, Saudo Arabiją ir kitas šalis.

Nors įmonės užsienio klientų pastaruoju metu mažėjo, bet sulaukta stambių partnerių didelių užsakymų, tad pardavimas augo. Pernai bendrovė intensyviai neieškojo naujų rinkų, dirbo su jau turimais klientais, gerino produkcijos kokybę, orientavosi į gamybos efektyvumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panevėžiečiai metalo apdirbėjai gali pasigirti tokiais garsiais pasaulyje verslo partneriais kaip „Rolls-Royce“ ir „Man“ kompanijos, kurioms tiekia dyzelinius duslintuvus. Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė iš „Metalisto LT“ perka ES reikalavimus atitinkančius duslintuvus suskystintąsias dujas gabenantiems tanklaiviams.

2012-ieji bendrovei buvo ypač sėkmingi. Per metus ji trečdaliu – nuo 9,9 mln. Lt 2011 metais iki 13 mln. Lt 2012-aisiais padidino apyvartą. Nuo krizinių 2009-ųjų apyvarta išaugo du kartus.

Direktorius pasidžiaugė, kad praėję metai įmonei buvo rekordiniai ir pelno atžvilgiu, bet jo įvardyti skaičiais nenorėjo. Šiemet tikimasi dar didesnių nei 2012 metais pardavimo pajamų.

REKLAMA

Lino gaminiais puošiasi net japonai

Panevėžyje didžiausios linų tekstilės gamintojos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse AB „Linas“ gaminiai – drabužiai, patalynė, audiniai, interjero aksesuarai. 86 proc. visos produkcijos iškeliauja į Švediją, Ispaniją, Belgiją, Šveicariją, Suomiją, Daniją, Estiją, Japoniją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją. Lietuvoje parduodama tik apie 14 proc. produkcijos.

Praėję metai „Linui“ buvo ypač sėkmingi. Įmonės pelnas išaugo beveik dvigubai – nuo 1,5 mln. litų 2011-aisiais iki 2 mln. 793 tūkst. litų 2012-aisiais.

REKLAMA

Pelno augimą lėmė didesnis pardavimas užsienyje ir Lietuvoje. Pernai „Linas“ paleido naują katilinę, tad sumažino dujų išlaidas technologiniam garui gaminti ir šildyti. Šiais metais „Lino“ įmonių grupė planuoja produkciją pateikti natūralumo ir modernumo derinį vertinantiems pirkėjams.

Bendrovės vadovai kelia sau uždavinį dar didinti pardavimo apimtis šalyje ir užsienyje, mažinti produkcijos savikainą – optimizuoti gamybos sąnaudas ir įsigyti pigesnių žaliavų. Įmonė planuoja pasiekti 40,5 mln. litų apyvartą.

Šildo mongolus ir Naujosios Zelandijos gyventojus

Panevėžyje veikianti norvegų kapitalo bendrovė „Norac“ rūpinasi, kad prašmatnių kruizinių laivų turistai, keltų keleiviai ir jūrinių platformų darbininkai įvairiose pasaulio šalyse jaustųsi saugiai ir patogiai. Mūsų mieste surinktų kajučių galima pamatyti tokių didelių kruizinių laivų kompanijų kaip „Aida“ laivuose, įvairiuose pasaulio vandenyse plaukiojančiuose keltuose, jūrinėse platformose.

REKLAMA
REKLAMA

Vonios kambariai į užsienio šalių laivus iš Panevėžio atkeliauja jau visiškai įrengti. Juose sienos ir grindys jau būna išklotos plytelėmis, sumontuota visa santechnikos įranga, padarytas apšvietimas, pakabinti veidrodžiai.

Nuo 2006 metų mūsų mieste dirbanti įmonė „Norac“ yra vienintelė jūrinių laivų vidaus sistemų gamintoja Baltijos šalyse. Įmonė visą savo produkciją – laivų vidaus pertvaras, lubų skydus, duris, liukus, vonios kambarius – eksportuoja į Norvegiją, Suomiją, Daniją, Olandiją, Singapūrą, JAV.

Įmonė taip pat gamina sukomplektuotus vonios kambarius gyvenamiesiems namams. Tokie kambariai iš karto įmontuojami į statomą namą. Visa ši produkcija iškeliauja į Norvegiją.

Bendrovės apyvarta pernai, palyginti su 2011 metais, išaugo 15 mln. litų – nuo 54 mln. iki 69 mln.

„Norac“ bendrovės vadovas Jonas Klybas sakė, kad per pastaruosius metus įmonė sukūrė daugiau nei 100 naujų darbo vietų, dabar joje dirba beveik pusketvirto šimto žmonių.

Šiais metas įmonė planuoja pasiekti 80–85 mln. Lt apyvartą.

Kitos norvegų kapitalo bendrovės „Adax“, kuriai vadovauja J. Klybas, gaminančios elektrinius šildytuvus, eksporto apimtys stabilios. Ir pernai, ir šiemet 98 proc. produkcijos pasiekia užsienį.

REKLAMA

Į Norvegiją išvežama apie 60 proc. Panevėžyje pagamintų šildytuvų, kiti keliauja po visą Europą, išskyrus Italiją, Prancūziją, Ispaniją, jų taip pat parduodama Rusijai, Mongolijai, Naujajai Zelandijai.

Eksporto lyderė – „Amilina“

Viena iš pirmaujančių kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamintojų Šiaurės Europoje – bendrovė „Amilina“. Ji savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 50 pasaulio valstybių, pradedant Vakarų Europos ir Šiaurės šalimis, JAV, baigiant Pietų Afrikos Respublika, Čile, Brazilija, Tailandu, Indonezija.

„Amilinos“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas kaip didžiausią eksporto rinką įvardija Suomiją – į ją iškeliauja daugiausia produkcijos. Toliau rikiuojasi Vokietija, Lenkija ir JAV.

Apie 70 proc. „Amilinos“ gaminamo krakmolo parduodama popieriaus pramonei, 30 proc. – maisto pramonei. Krakmolas naudojamas apie 700 pavadinimų produktams gaminti.

Šių metų rudenį Panevėžyje turi pradėti veikti iš krakmolo gaminamų sirupų gliukozės fabrikas. Gliukozė naudojama maisto pramonėje – saldainiams, vaisvandeniams, konditerijos gaminiams. Šio produkto taip pat reikia biochemijos pramonei.

REKLAMA

Asociacija „Investor Forum“ „Amiliną“ šiais metais išrinko „Metų investuotoju“. Šios asociacijos valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas žiniasklaidai sakė, kad bendrovė yra puikus pavyzdys, įrodantis, kad tradicinis verslas gali išnaudoti technologijų galimybes, įvykdyti proveržį ir tapti vienu iš didžiausių Lietuvos eksportuotojų.

„Amilinos“ darbuotojai, kurių yra beveik 350, gali pasigirti kur kas didesniu nei šalies vidurkis atlyginimu. Pernai bendrovės apyvarta pasiekė 100 mln. litų.

Stiprioji pusė – aukštosios technologijos

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai šiemet „Lietuvos eksporto“ prizu apdovanojo Panevėžio bendrovę „Rifas“, kurios eksportas pastaruoju metu augo dvigubai. Įmonė, besispecializuojanti energetikos, elektrotechnikos, pramonės, statybos, laivybos ir naftos gavybos, IT sprendimų bei paslaugų, atsinaujinančių energijos sistemų gamybos srityse, pernai gaminių ir paslaugų užsienyje pardavė už 13 mln. litų.

Panevėžys gali didžiuotis ir tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusia bendrove „Shmitz Cargobull Baltic“.

Šioje įmonėje pagamintos priekabos rieda Europos, Japonijos, Brazilijos ir kitų šalių keliais.

Šiuo metu bendrovė specializuojasi gaminti izoterminius traukinius. Jais vienu metu galima vežti ir šaldytą mėsą, ir daržoves. Jie ypač tinkami Rytų Europos rinkai.

REKLAMA

„Shmitz Cargobull Baltic“ generalinį direktorių Raimundą Petrauską vokiečiai kviečiasi pakonsultuoti, kaip sėkmingai vadovauti įmonei“, – sakė Panevėžio pramonės, prekybos ir amatų rūmų direktorius V. Matkevičius. Kaip žinoma, Panevėžyje įkurta priekabų gamintoja yra visoje Europoje gerai žinomos „Schmitz Cargobull AG“ antrinė įmonė.

Stiklo kūrinių perka kinai ir arabai

Meninio stiklo studija „Glasremis“, kaip juokauja jos įkūrėjas Remigijus Kriukas, gerai žinoma mūsų mieste ir užsienyje, bet nelabai – Lietuvoje. Apie 85 proc. produkcijos – įvairių dydžių, formų, originalaus dizaino stiklo skulptūros, vardinės verslo dovanos, stiklinės interjero ir eksterjero dalys – iškeliauja į Europos šalis, JAV bei į tokius egzotiškus kraštus kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras, Pietų Korėja, Kinija.

„Pastaroji šalis mums irgi buvo atradimas. Pasirodo, Kinijoje, galinčioje nukopijuoti bet kokį gaminį, kokybė yra vertinama ir turi savo kainą“, – kalbėjo žinomas dailininkas.

2011 metais R. Kriukas buvo išrinktas metų panevėžiečiu už reikšmingą eksporto didinimą, įspūdingas kūrybines parodas, nuolat veikiančias meno ekspozicijas, aktyvų atstovavimą Panevėžio verslo ir meno bendruomenės interesams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

REKLAMA

Į užsienį – lietuviškos skalbimo priemonės

Lietuviai vertina savo šalies maisto produktus, bet kitas prekes, pavyzdžiui, buitinės chemijos produkciją ir asmens higienos priemones, iš įpročio linkę pirkti importines. O be reikalo.

Pavyzdžiui, suomiai, švedai, rusai, vokiečiai mielai įsigyja 1920 metais įkurtoje Panevėžio bendrovėje „Naujoji Ringuva“ pagamintus skalbiklius ir valiklius.

Šiais metais panevėžiečių produkcija pradėjo keliauti į Čekiją, Rumuniją, Vengriją.

Šie gaminiai eksportuojami ir į Norvegiją, Latviją, Estiją.

Užsienyje parduodamos ir bendrovėje pagamintos asmens higienos priemonės: muilas, dušo želė, šampūnas, tačiau, palyginti su buitinės chemijos produktais, – mažesniais kiekiais.

„Naujosios Ringuvos“ direktorė Jurgita Žilvinskaitė sako, kad šiuo metu užsienyje parduodama 43 proc. produkcijos, šiemet eksporto apimtis planuojama padidinti dar 25 proc.

Įmonė 2013 metais rinkai pristatė 10 naujų produktų, dar 16 planuoja pristatyti.

Bendrovės vadovės manymu, gaminių konkurencingumo paslaptis – ne maža kaina, o aukšta kokybė, efektyvumas. Visi produktai įmonėje kuriami čia dirbančių specialistų. Atskira produktų linija skirta alergiškiems žmonėms.

Direktorė teigė, kad klientai vertina švaros produktus, pagamintus iš natūralių medžiagų. Bendrovė planuoja pardavimą didinti ne tik užsienio rinkose, bet ir Lietuvoje. Praėjusiais metais „Naujosios Ringuvos“ apyvarta siekė 12 mln. litų, planuojama, kad šiemet bus didesnė nei 14 mln. Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų