• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Pirmadienį Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje visi norintys galėjo atsisveikinti su poetu ir eseistu Marcelijumi Martinaičiu.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš pat palaidojant M. Martinaitį Antakalnio kapinėse dangus prapliupo lietumi, kuris netrukus virto lengvomis tarsi poeto kūryba snaigėmis.

REKLAMA

Gausiai susirinkę žmonės ištarė paskutinį „Sudie!“ vienam šviesiausių lietuvių tautos poetų.

Jau beveik užkasus M. Martinaičio kapą simboliškai dangumi praskrido septyni gandrai. Taip pat buvo sugiedotas himnas ir tradiciškai trimis salvėmis pagerbtas amžino poilsio atgulantis žmogus.

(Papildyta 15.50 val.)

Prie kapo susirinkus visiems norintiems atsisveikinti su M. Martinaičiu, poetas Antanas Jonynas tarė keletą žodžių: „Atsisveikiname su vienu didžiųjų poetu, tautos poetu... Jo žodis pasiekdavo visos Lietuvos žmones... Jis itin daug prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos atkūrimo...“

REKLAMA
REKLAMA

Juozas Olekas pridūrė, kad tiek susirinkę kapinėse, tiek visi Lietuvos žmonės niekada nepamirš šio didžio poeto: „M. Martinaitis gyvens mūsų širdyse visada. Tiek jis pats, tiek poeto ir eseisto kūryba.“

Profesorius Bronislovas Genzelis teigė, kad galime didžiuotis, jog Lietuva išugdė tokias iškilias asmenybes kaip Mažvydas ar Maironis. O Marcelijus Martinaitis, anot jo, taip pat priklausė šių išskirtinių asmenybių ratui: „Jam labai rūpėjo Lietuvos ateitis. Savo kūryba jis sugebėdavo apeiti visas cenzūras.“

(Papildyta 15.20 val.)

Lygiai 15 val. su garbės kuopos palyda karstas buvo atneštas į Antakalnio kapines. Čia poetas M. Martinaitis netrukus atguls amžinojo poilsio. Paskui nešamą karstą rikiavosi ilga žmonių, kurie su savimi nešėsi gėlių ir vainikų, eilė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

(Papildyta 14.25 val.)

„Jeigu aš medis, kurį kada nors nukirs, iš manęs nedarykit tvorų, nesupjaukite malkoms. Iš manęs padarykite lieptą, duris arba slenkstį, ties kuriuo pasisveikina“, – toliau buvo cituojami M. Martinaičio kūrybos perlai. Tuo tarsi pabrėžiant, kokį ryškų pėdsaką šis žmogus įspaudė Lietuvos žemėje.

Atsisveikinti su M. Martinaičiu bažnyčioje susirinko daug žinomų politikos bei visuomenės veikėjų. Atiduoti pagarbą atvyko poetas Antanas Jonynas, profesorius Vytautas Landsbergis, dirigentas Donatas Katkus, filosofas Bronislovas Genzelis, visuomenininkas Darius Kuolys, politikai Alvydas Medalinskas, Romualdas Ozolas, Valentinas Mazuronis, Vytenis Povilas Andriukaitis, vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.

REKLAMA

(Papildyta 14.00 val.)

„Šypsokis lengvai, kol sunku – kas bus, kai bus lengva...“ – tokiais žodžiais bažnyčioje šv. Jonų buvo palydimas poetas M. Martinaitis.

Žymaus poeto ir eseisto garbei buvo perskaitytos paties M. Martinaičio mintys bei ryškiausi kūrybos spinduliai, kurie bent iš dalies turėjo sušildyti gausiai į bažnyčią susirinkusius žmones.

„Išsirink mane iš visų, kad ryšėtum juodai, jei manęs jau nebus. Išsirink mane iš visų, kad leidžiantis saulei tau būtų liūdna vienai. Išsirink mane iš visų, kad manęs laukdama tu girdėtum toli...“, - į žmonių širdis beldėsi kaip niekad gyva poeto kūryba.  

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų