Afganistano valdžia, pažeista frakcijų kovos ir korupcijos, visiškai nepasiruošusi prisiimti atsakomybę už saugumo šalyje palaikymą po amerikiečių ir NATO karių išvedimo 2014 metais. Kabulo santykiai su Vašingtonu 2012 metais ir toliau blogėjo, ypač vasarį, kai buvo nužudyta daug žmonių po pranešimų apie tai, kad amerikiečiai kariai sudegino dešimtis Koranų ir kitų religinio turinio medžiagų. Be to, kovo mėnesį amerikiečių karys Robertas Balesas Kandagaro provincijoje sušaudė 17 kaimo gyventojų, tarp kurių buvo 9 vaikai. Visa tai prisidėjo prie nepasitikėjimo tarp Afganistano ir JAV karinės vadovybės, ir šie incidentai sudavė smūgį Afganistano saugumo palaikymo pajėgų moralei.
Būsimieji politiniai pasikeitimai Kabule turbūt dar svarbesni šios šalies ir aplinkinio regiono ateičiai. Nors prezidentas Hamidas Karzai signalizavo apie ketinimus ramiai palikti savo postą, kai 2014 metais pasibaigs jo kadencija, išlieka baimių, kad jis pabandys tiesiogiai ar netiesiogiai išlaikyti savo įtaką jėgų balansui po rinkimų. Pasitikėjimą keliantys rinkimai Afganistane, ko ši šalis dar nematė, galėtų prisidėti prie tam tikro visuotinio konsensuso formavimo ir padidinti žmonių pasitikėjimą valdžia ir jos sugebėjimais.
Blogiausiu atveju gali skilti ir saugumo palaikymo pajėgos. Tuomet prasidėtų ilgas ir įtemptas vidinis konfliktas. Ir vis dėlto tam tikros progreso galimybės išlieka, tačiau laiko rėmai aktyviems veiksmas nuolat siaurėja.
Atakos panaudojant bepiločius lėktuvus 2012 metais ir toliau kurstė įtampą JAV ir Pakistano santykiuose, nors liepos pradžioje ši šalis vėl atvėrė NATO pajėgų resursų tranzito kelią po to, kai JAV atsiprašė už Pakistano karių užpuolimą 2011 metų lapkritį. Pastebimas ir tam tikras politinis progresas Pakistano ir Afganistano santykiuose. Dvi šalys kartu kreipėsi į talibus ir kitas partizanines grupuotes su pasiūlymu nusiginkluoti ir pradėti derybas dėl taikos.
2013 metu Pakistane turi įvykti rinkimai, ir todėl Pakistano valdžiai ir opozicijai būtina skubos tvarka įvykdyti kertines reformas rinkiminėje komisijoje, kad užtvirtintų perėjimą prie demokratijos. Valdančioji Pakistano partija ir pagrindinė jos priešininkė iš parlamentinės opozicijos, Nawazo Sharifo Musulmonų lyga, turi į šoną atidėti politinius ginčus ir susitelkti ties tuo, kad įkyrūs karininkai netrukdytų demokratiniam gyvenimui. Vis dažniau į šalies reikalus besikišančiai teisminei valdžiai, tarsi siekiančiai destabilizuoti politinę tvarką, taip pat negalima leisti silpninti Pakistano siekius pirmą kartą taikiai perduoti valdžiai sąžiningų rinkimų metu.
Sahelis: Malis, Nigerija ir toliau
2012 metais nestabilumas Afrikos šalyse į Pietus nuo Sacharos rimtai sustiprėjo eilėje krypčių, ir bandymai sulaikyti šią tendenciją užims labai svarbią vietą daugybės valstybių veiksmuose 2013 metais. Regioninių problemų sąrašo viršuje – Malis, kur kovą įvyko karinis perversmas, privedęs prie valdžios nuvertimo, o separatistai ir su „Al Qaeda“ susiję fundamentalistai užgrobė šalies Šiaurę.
2013 metais teks įvykdyti būtiną tarptautinę intervenciją į Malį, nes yra labai svarbu pradėti politinį susijungimo procesą. Kas liečia intervenciją, Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendruomenė ir Afrikos Sąjunga jau patvirtino 3300 karininkų misiją, kuri padės perimti šalies Šiaurės kontrolę iš islamistų kovotojų rankų. Dabar savo oficialų leidimą tokiems veiksmams turi duoti ir Jungtinių Tautų Saugumo taryba.
Kas liečia politinę problemos pusę, būtina padaryti taip, kad šalies atstatymo procesas įtrauktų visas puses. Tiesa, kai kurias iš grupuočių, kontroliuojančių šalies Šiaurę, būtina eliminuoti, nes tai yra teroristai, nesuinteresuoti dalyvauti derybose. Kitos grupuotės gali būti labiau pasiruošusios siekti susitarimo. Tačiau daug kas priklausys nuo politinės ir karinės Malio vadovybės, kuris iki šiol netvirtai laikosi ant kojų po to, kai karininkai gruodį privertė pasitraukti iš pareigų ministrą pirmininką. Naujasis premjeras, kuriuo tariamai yra pasitikima, gali rasti nacionalinį dialogą, nukreiptą į politinės krizės sureguliavimą ir naujų rinkimų paruošimą. Tačiau kadangi karinio perversmo vykdytojai yra pavojingai linkę į kišimąsi į civilių gyvenimą, šios šalies ateitis lieka neapibrėžta.
Sahelio regione taip pat pastebimas ir kitas grėsmingas konfliktas, prasidėjęs Šiaurės Nigerijoje. Ten radikali islamistinė grupuotė „Boko Haram“ pastaraisiais metais išžudė tūkstančius žmonių. Vyriausybė atsakydama neįtikinamai kalba apie galimas derybas ir tuo pat metu vykdo žiaurius saugumo užtikrinimo veiksmus, veikdama be jokių ceremonijų ir aiškinimosi. O tai veda prie dar didesnio smurto ir vis augančio ekstremistų skaičiaus. Be suderintų ir tikslingų veiksmų, kaip ir be ryžtingų pokyčių valstybės politikoje, 2013 metais Šiaurės Nigerijoje galima laukti dar didesnio masto kraujo praliejimo.
Kongo Demokratinė Respublika
2012 metų balandį Rytuose įvyko sukilėlių iš grupuotės M23 maištas. Jei tiksliau, buvusių sukilėlių, kurie tapo karininkais, o vėliau vėl virto sukilėliais. Atsirado savotiškas deja vu pojūtis. Po ilgų konflikto metų regioniniai ir tarptautiniai veikėjai vėl buvo priversti kovoti su maišto dalyviais, kurie tarsi reikalauja su vidaus politika susijusių dalykų, bet akivaizdžiai naudojasi palaikymu iš išorės. Vyksta kova už dar vieno regioninio karo išvengimą. Naujos smurto bangos pasekmės tapo tragiškomis taikiems gyventojams, atsiranda vis daugiau pranešimų apie plataus masto žmogaus teisių pažeidimus, bausmes be teismo, apie masinius vietinės populiacijos pabėgimus.
Liūdna situacija Kongo Demokratinėje Respublikoje privers tarptautinę bendruomenę kritiškai pažvelgti į savo elgesį. Praėjo dešimt metų nuo to, kai ji ėmėsi plačių stabilumo šioje šalyje užtikrinimo ir legitimumo valdžiai pridavimo įsipareigojimų. Tačiau situacija vis keičiasi tik į blogąją pusę. Vyriausybė nėra plačiai pripažįstama, Rytinių provincijų gyventojai neapsaugoti, visai šaliai iškyla grėsmė dėl grobuonių-kaimynų.
