REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europai reikia daugiau verslininkų, kad ekonomika vėl imtų augti ir didėtų užimtumas. Naujose įmonėse, pirmiausiai mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), sukuriama daugiausiai darbo vietų – kiekvienais metais po beveik 4 mln.

Europai reikia daugiau verslininkų, kad ekonomika vėl imtų augti ir didėtų užimtumas. Naujose įmonėse, pirmiausiai mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), sukuriama daugiausiai darbo vietų – kiekvienais metais po beveik 4 mln.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas atsakingas už pramonę ir verslumą Antonio Tajani pristatė verslininkų rėmimo veiksmų planą, kuriuo siekiama Europoje pradėti naują verslo kultūros erą.

REKLAMA

Plane išryškinama didelė švietimo ir mokymo svarba ruošiant naujus verslininkus, į jį įtrauktos specialios priemonės, padėsiančios jaunimui, moterims, vyresnio amžiaus asmenims, migrantams ir bedarbiams tapti verslininkais.

Dėl didelio nedarbo lygio Europos Sąjungoje (ES) žmogiškieji ištekliai lieka neišnaudoti. Veiksmų plane numatoma šalinti kliūtis verslumui, pateikiamos priemonės, turėsiančios palengvinti sąlygas naujo verslo kūrimui, sklandžiau parduoti įmonių nuosavybę bei palengvinti galimybes gauti finansavimą ir lengviau imtis naujo verslo po bankroto.

REKLAMA
REKLAMA

„Akivaizdu, kad kuo daugiau turėsime verslininkų, tuo bus daugiau darbo vietų, inovacijų ir konkurencingumo. Norint tapti verslininku ir įgyvendinti savo sumanymus reikia prisiimti didelę asmeninę riziką ir įdėti daug pastangų. Verslininkai yra šio laikmečio didvyriai, - trečiadienį konferencijoje teigė A. Tajani. - Per visą ekonomikos istoriją verslumas – didžiausia ekonomikos augimo varomoji jėga. Todėl siekiame, kad Europos piliečiams verslininkystė būtų patraukli ir prieinama. Tai yra svarbiausias mūsų plano principas. Jeigu mums pavyks išlaisvinti verslumo potencialą Europoje, sudarysime ekonomikai sąlygas vėl augti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbiausios sritys

Veiksmų plane pateikiamos šešios svarbiausios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų skurta verslui klestėti ir augti palanki aplinka.

Pirma iš jų yra galimybė gauti finansavimą. Komisija, be esamų finansinių priemonių stiprinimo, siūlo sukurti Europos mikrofinansų rinką ir supaprastinti mokesčių struktūrą, kad MVĮ galėtų pritraukti finansinius išteklius per privačias tiesiogines investicijas

Kadangi apie 50 proc. bendrovių žlunga per pirmuosius penkerius metus, valstybės narės turėtų skirti daugiau išteklių, kad padėtų naujoms bendrovėms išgyventi šiuo lemiamu laikotarpiu, tvirtina EK.

REKLAMA

Be to, Komisija siūlo ieškoti naujų verslo galimybių skaitmeniniame amžiuje. EK teigimu, informacines ir ryšių technologijas įdiegusios MVĮ auga 2–3 kartus greičiau. Sustiprinta parama internetu veiklą vykdysiančioms steigiamoms įmonėms ir geresni įgūdžiai gali būti naudingi ne tik internetu veiklą vykdantiems verslininkams, bet ir labiau tradicinėms bendrovėms.

Kasmet visoje Europoje apie 450 tūkst. įmonių ir 2 mln. darbuotojų perleidžiama naujiems savininkams, dėl to netenkama apie 150 tūkst. bendrovių ir 600 tūkst. darbo vietų. Komisija siūlo sudaryti galimybes įmonėms plačiau naudotis rinkomis ir pašalinti kliūtis tarpvalstybiniam bendrovių nuosavybės perdavimui.

REKLAMA

Paprastai daugumos bankroto atvejų (96 proc.) priežastimi būna susikaupę vėluojantys mokėjimai arba kitos su kasdiene veikla susijusios problemos. Tačiau antrą kartą veiklą pradedantiems verslininkams sekasi labiau. Todėl Komisija pasiūlė daugiau dėmesio kreipti ne į įmonės likvidavimą, o į pagalbą, kad įmonės galėtų įveikti finansinius sunkumus.

Komisija, siekdama paprastinti administracines procedūras, taip pat uoliai sieks mažinti reguliavimo naštą. Skatins atskirų grupių verslumą

Europos Komisija taip pat ketina skatinti konkrečių visuomenės grupių atstovų verslumą. Tai, kad moterys Europoje sudaro tik 34,4 proc. savarankiškai dirbančių asmenų, rodo, kad jas reikia labiau skatinti ir remti, norint, kad jos taptų verslininkėms. Be to, anot EK, išėję į pensiją verslininkai turi vertingų žinių ir patirties, kurią reikėtų perduoti būsimiesiems verslininkams, kad šie galėtų lengviau steigti bendroves. Kadangi migrantams dažnai būna sunku įsitraukti į darbo rinką, savisamda yra neįkainojama galimybė jiems sustiprėti ekonomiškai ir užsitikrinti socialinę įtrauktį. Be to, pasak EK, bedarbiams turėtų būti teikiama tokia su verslo plėtra susijusi parama: mokymas, verslo srities patarimai ir kuravimas. „Siekdama išvesti Europą iš krizės EK dabar glaudžiai dirbs kartu su valstybėmis narėmis, verslo organizacijomis ir susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų įgyvendintas šis planas, įskaitant gaires, kuriose bus nustatyti konkretūs tikslai ir datos, kada turės būti pasiekti konkretūs rezultatai“ , - rašoma oficialiame EK pranešime spaudai. Blėsta noras kurti verslą Beveik 4 europiečiai iš 10 norėtų dirbti sau, jeigu atsirastų tokia galimybė, rodo Eurobarometro atlikta apklausa. Šešiose ES valstybėse narėse daugiau piliečių mieliau kurtų savo verslą, negu dirbtų samdomą darbą. Absoliuti dauguma savo verslą rinktųsi Lietuvoje (58 proc.) ir Graikijoje (50 proc.). Mažiausiai populiaru dirbti sau yra Švedijoje (22 proc.), Suomijoje (24 proc.), Danijoje (28 proc.) ir Slovakijoje (28 proc.). Pasinaudojus šiuo potencialu, galėtų būti sukurta milijonai naujų bendrovių, be jau ES esančių 21 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių. Europiečiams pradėti dirbti savarankiškai trukdo įvairios kliūtys, visų pirma bankroto baimė ir rizika, kad pajamos bus nereguliarios. „23 valstybės narėse verslininkų skaičius smuko, taip pat smarkiai auga nedarbo lygis. Savo verslą norinčių asmenų skaičius ES sumažėjo iki 37 proc. Tuo tarpu Kinijoje ar JAV šis rodiklis siekia 51 proc.“, - kalbėjo A. Tajani.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų