Prieš 40 metų Andų kalnuose įvykusią lėktuvo katastrofą išgyvenusieji gerai prisimena ir šiandien, neblėsta nei prisiminimų ryškumas nei jų šiurpumas. 1972 spalio 13-ąją lėktuvui sudužus Andų kalnuose tarp Čilės ir Argentinos išgyveno vos 16 keleivių, bet šis įvykis jų visų gyvenimus pakeitė iš esmės, rašo dailymail.co.uk.
Išgyvenusieji lėktuvo katastrofą buvo išgelbėti tik po 72 dienų. Keli lėktuvo keleiviai išsiruošė į dešimt dienų trukusią kelionę ieškoti pagalbos, likusieji nuo mirties gelbėjosi maitindamiesi žuvusių keleivių kūnais.
Net prabėgus keliems dešimtmečiams po tragedijos anuomet likęs gyvas daktaras Roberto Canessa interviu portalui dailymail.co.uk sakė, kad niekados nepamirš fakto, kad norint išsigelbėti teko valgyti žmogaus mėsą.
„Tai buvo atgrasu. Mūsų civilizuotos visuomenės akyse jis buvo bjaurus ir amoralus sprendimas. Mano orumas buvo sutryptas, juk teko valgyti mirusio draugo mėsą, kad išgyvenčiau. Prarytas mažas gabalėlis iš tiesų buvo didelis žingsnis, kurį žengus nieko blogo nenutiko. Visą laiką galvojau apie savo mamą ir labi norėjau dar kartą ją pamatyti“, sakė R. Canesa.
Šiuo metu vaikų kardiologu dirbantis gydytojas tuomet buvo vienas iš keturiasdešimt penkių lėktuvo keleivių. Dvylika žmonių mirė iš karto po to, kai lėktuvas sudužo, dar penki – per kelias valandas po katastrofos, o keliems pasisekė išgyventi dar savaitę.
Į keblią situaciją patekusių žmonių po septyniolikos dienų nuo lėktuvo katastrofos laukė dar viena išbandymas – sniego lavina nusinešė dar aštuonias gyvybes.
Neturint vandens ir maisto bei kaip sušilti išgyventi pusketvirto kilometro aukštyje kalnuose yra labai sudėtinga, tad daugelis tai, kad šešiolikai žmonių pavyko išsigelbėti, vadina tikru stebuklu.
Badas, radijo pranešimai, kad gyvųjų paieškos nutraukiamos ir vienintelis būdas išgyventi, tai maitintis žuvusiųjų kūnais, kuriems sniegas neleido gesti – visa tai patyrė likę gyvi lėktuvo keleiviai.
Šiurpi išgyvenimo drama buvo papasakota filme „Alive“ („Gyvi“). R. Canessa sako, kad šis potyris liko visam gyvenimui, o vietą, kurioje jie buvo, jis apibūdino taip: „Ten tik sniegas ir žvaigždės, nieko gyva, tai vieta, kuri žmonėms nepriklauso“.
