Bankomatas (nuotr. SCANPIX)

Bankomatas (nuotr. SCANPIX)

Žo­dis „ban­kas“, ko ge­ro, daugeliui tautiečių pa­sta­ruo­ju me­tu aso­ci­juo­ja­si su dviem da­ly­kais – „Sno­ro“ bank­ro­tu ir nuo­lat ky­lan­čiais ban­kų pa­slau­gų įkai­niais.

Vis dėl­to gy­ven­to­jai, be­je, ne vien re­gio­nų, vis aki­vaiz­džiau ma­to ir tre­čią, vie­šo­jo­je erd­vė­je šiek tiek ma­žiau nu­švie­čia­mą ten­den­ci­ją – kai ku­rie ban­kai už­da­ro sa­vo sky­rius, iš dar­bo at­lei­džia spe­cia­lis­tus, o klien­tus ska­ti­na nau­do­tis elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­go­mis. Iš pa­žiū­ros sta­bi­lus ban­kų pa­sau­lis, su­kū­ręs, o gal ban­dan­tis at­kur­ti drau­giš­ko ir pa­slau­gaus par­tne­rio įvaiz­dį, vis la­biau at­sklei­džia pil­ką­ją sa­vo veik­los pu­sę.

Pri­me­na rin­ki­mų pa­ža­dus

„Ti­ki­me tra­di­ci­nės ban­ki­nin­kys­tės mo­de­liu, ku­rio pa­grin­das – glau­dūs ry­šiai su klien­tu ir in­di­vi­dua­lus kon­sul­ta­vi­mas, to­dėl mums svar­biau­sia ne mū­sų pro­duk­tai, o mū­sų klien­tų po­rei­kiai ir no­rai bei il­ga­lai­kė abi­pu­sė nau­da“, – apie sa­ve tei­gia vie­nas stam­biau­sių ban­kų Lie­tu­vo­je. Ei­lė­je dėl pa­pras­čiau­sios ban­ko ope­ra­ci­jos pra­lau­kęs dau­giau nei pu­sant­ros va­lan­dos, pra­de­di tuo abe­jo­ti. Tik­rai ne vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas yra pa­te­kęs į anek­do­ti­nę si­tua­ci­ją ar­ba bent apie to­kią gir­dė­jęs, kai pa­siė­męs ban­ke ei­lės nu­me­riu­ką ga­li drą­siai ei­ti ap­si­pirk­ti, pa­val­gy­ti pie­tų, nes grį­žus dar ne­bus atė­ju­si ta­vo ei­lė. O gal čia to­kia ban­kų po­li­ti­ka?

REKLAMA

„Esa­me pa­si­ren­gę pa­da­ry­ti vis­ką, kad dar la­biau su­stip­rė­tų mū­sų ry­šiai su klien­tais“, – tei­gia ki­tas stam­bus ban­kas. Aiš­ku, pra­sto­vi­nia­vus pa­tal­po­je ge­rą va­lan­dą, tik­rai at­si­ran­da kaž­koks ry­šys, pra­de­di jaus­tis kaip na­mie. Tik at­ro­do, kad ban­kai dar ne­la­bai tam pa­si­ruo­šę – di­džio­ji da­lis klien­tų rams­to sie­nas, nes kė­džių už­ten­ka tik ke­liems lai­min­gie­siems, ta­čiau ban­kai pro­ble­mos čia vi­sai neįž­vel­gia. „Ke­liau­ki­te į in­ter­ne­ti­nę erd­vę“, – sa­ko jie. Ten vis­kas pa­to­giau ir pi­giau. Ta­čiau ar vi­suo­met lai­mi tik pa­slau­gų var­to­to­jas ir vers­li­nin­kai, be­si­nau­do­jan­tys mo­der­nio­mis ban­kų pa­slau­go­mis?

Ban­kų sky­rių už­da­ry­mo va­jus

Štai tik ke­le­tas pa­vyz­džių, kaip ban­kai „op­ti­mi­zuo­ja“ veik­lą ir sie­kia par­tne­rys­tės. Nuo Nau­jų­jų Kur­šė­nuo­se ne­li­ko dvie­jų fi­lia­lų. Bank­ru­ta­vus „Sno­rui“ ir už­da­rius „Swed­bank“ pa­da­li­nį, gy­ven­to­jams ki­lo iš­ties ne­ma­žai ne­pa­to­gu­mų. SEB už­da­rė sa­vo sky­rių Ma­žei­kiuo­se. Žmo­nės pik­ti­no­si už­da­ro­mais ban­kų sky­riais Ša­kiuo­se, Lent­va­ry­je, Ra­sei­niuo­se, Elekt­rė­nuo­se ir t. t., di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se taip pat tir­po ban­kų fi­lia­lai. Du di­die­ji ša­lies ban­kai – SEB ir „Swed­bank“ – iki šių me­tų pa­va­sa­rio Lie­tu­vo­je at­si­sa­kė 22 pa­da­li­nių.

REKLAMA

Ta­čiau ir vei­kian­tys ban­kų sky­riai ke­lia ne­ma­žai ne­pa­to­gu­mų. Iš ke­lias­de­šim­ties ša­ly­je vei­kian­čių SEB sky­rių sa­vait­ga­liais vei­kia tik trys. Iš jų Šiau­lių re­gio­ne – nė vie­no. Sa­vait­ga­liais vei­kian­čių „Swed­bank“ klien­tų ap­tar­na­vi­mo pa­da­li­nių šiek tiek dau­giau, Šiau­lių re­gio­ne – vie­nin­te­lis.

Ban­kų sky­rių už­da­ry­mas mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad gy­ven­to­jams „ne taip ir sun­ku bus nu­vyk­ti iki ki­to sky­riaus“, o ne­ga­lin­tiems to pa­da­ry­ti at­stu­mą pa­dės įveik­ti in­ter­ne­tas. Gal­būt to­dėl tuo­se sky­riuo­se, ku­rie dar li­ko, daž­nai ga­li­me pa­ma­ty­ti ne­ma­žus bū­rius žmo­nių, lū­ku­riuo­jan­čių ei­lė­je.

„Swed­bank“ pa­da­li­nių tink­lo veik­los op­ti­mi­za­vi­mas yra nuo­la­tos vyks­tan­tis pro­ce­sas. Ban­kas ver­ti­na tink­lo iš­lai­ky­mo kaš­tus, klien­tų srau­tus, ga­li­my­bes di­des­nę pa­pras­tų ope­ra­ci­jų da­lį per­kel­ti į elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ka­na­lus. To­kios yra ir pa­sau­li­nės ten­den­ci­jos, ku­rios aiš­kiai ro­do, kad tra­di­ci­nis ban­kų tink­las ma­žė­ja, nes klien­tai ren­ka­si al­ter­na­ty­vius ban­ki­nin­kys­tės bū­dus. Ki­taip ta­riant, ban­ki­nin­kys­tė nie­kuo neat­si­lie­ka nuo pra­mo­gų ar me­di­jų sri­ties – per­si­ke­lia į in­ter­ne­to, iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų erd­vę, kur dau­ge­lis pa­slau­gų kai­nuo­ja ma­žiau nei pa­da­li­ny­je ar­ba iš­vis ne­kai­nuo­ja. Be to, klien­tas to­kiu bū­du tau­po lai­ką, ga­li ope­ra­ci­jas at­lik­ti jam pa­to­gio­je vie­to­je, kur yra in­ter­ne­to ry­šys“, – tei­gia „Swed­bank“ at­sto­vas spau­dai Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius.

REKLAMA

Pa­na­šiai pa­sa­ko­ja ir SEB ban­ko Šiau­lių fi­nan­si­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rius Gin­ta­ras Po­de­ris esą ko­rek­ci­jos ban­ko pa­da­li­niuo­se da­ro­mos at­si­žvel­giant į klien­tų srau­tus.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu ban­ko sky­riu­je Šiau­liuo­se vi­du­ti­niš­kai per die­ną ap­tar­nau­ja­me apie 350 klien­tų. Jau ne vie­ne­rius me­tus ska­ti­na­me sa­vo klien­tus kas­die­nes fi­nan­si­nes ope­ra­ci­jas at­lik­ti nau­do­jan­tis elekt­ro­ni­nė­mis sa­vi­tar­nos pa­slau­go­mis“, – tei­gia jis.

„Pa­to­gu­mas“ var­to­to­jui, pel­nas – ban­kui

Tai, kad kas­met vis dau­giau gy­ve­ni­mo sri­čių per­si­ke­lia į elekt­ro­ni­nę erd­vę – ne nau­jie­na. Gy­ven­to­jų švie­ti­mas, ma­žė­jan­čios in­ter­ne­ti­nių pa­slau­gų var­to­to­jų bai­mės, po­ky­čiai te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų rin­ko­se tu­rė­jo įta­kos tam, kad ban­ki­nin­kys­tės sek­to­riu­je vis dau­gė­ja elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų var­to­to­jų. Ban­kų sek­to­rius taip pat ne­gai­li lė­šų rek­la­muo­da­mas mo­der­nias prie­mo­nes, esą lei­džian­čias klien­tams su­tau­py­ti ne tik lai­ko, bet ir pi­ni­gų.

Prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį pra­dė­ję teik­ti elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės pa­slau­gas, ban­kai vi­saip sten­gė­si pri­pra­tin­ti žmo­nes jo­mis nau­do­tis – pa­ve­di­mų įkai­niai, ja nau­do­jan­tis, bu­vo mi­ni­ma­lūs, o at­lie­ka­mų fi­ziš­kai ban­ke pra­dė­jo di­dė­ti. Ne­se­niai iš po­li­ti­kų lū­pų nu­skam­bė­ję ke­ti­ni­mai ap­ri­bo­ti at­si­skai­ty­mus gry­nai­siais už di­des­nius nei 10 tūkst. li­tų pir­ki­mus ir­gi grei­čiau­siai ki­lo ne be ban­kų lo­bis­tų pa­stan­gų.

REKLAMA

Šie­met ant­rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su pir­muo­ju, ban­kų pa­ja­mos už pa­slau­gas ir ko­mi­si­nius iš­sau­go, pa­vyz­džiui, Šiau­lių ban­ko pa­ja­mos už pa­slau­gas ir ko­mi­si­nius au­go 13 pro­c., „Swed­bank“ – 5 pro­c.

Tai, kad elekt­ro­ni­nė erd­vė yra iš­ties pel­nin­ga, pa­brė­žė ir Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vai. Ko­mer­ci­nių ban­kų įkai­nių ty­ri­mas at­sklei­dė, kad po­pie­ri­niai per­ve­di­mai li­tais ban­kams ne­ša nuo­sto­lį, o elekt­ro­ni­niai – pel­ną. At­lie­kant elekt­ro­ni­nius per­ve­di­mus li­tais ban­kai ga­vo 108 mln. li­tų pa­ja­mų ir pa­ty­rė 55,7 mln. li­tų tie­sio­gi­nių ir 28,6 mln. li­tų ne­tie­sio­gi­nių iš­lai­dų. Po­pie­ri­nių per­ve­di­mų li­tais pa­ja­mos sie­kė 27,6 mln. li­tų, o są­nau­dos 38,6 mln. (tie­sio­gi­nių) ir 0,9 mln. (ne­tie­sio­gi­nių) li­tų.

Šios Lie­tu­vos ban­ko iš­va­dos lei­džia teig­ti, kad ban­kai vis la­biau sieks sa­vo pa­slau­gas per­kel­ti į in­ter­ne­ti­nę erd­vę. Tai aki­vaiz­džiai pa­ro­do ir kas­dien ma­to­mos ko­mer­ci­nės rek­la­mos, ku­rio­se gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi nau­do­tis mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis. Ta­čiau lie­ka ke­le­tas „bet“.

Šei­mos vers­las, smul­kios įmo­nės pri­vers­tos svars­ty­ti, ar ne­rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti at­si­skai­ty­mų elekt­ro­ni­nė­mis kor­te­lė­mis, ka­dan­gi įkai­niai išau­go. O kaip tos vi­suo­me­nės gru­pės, ku­rios ne­pa­jė­gios iš­mok­ti nau­do­tis elekt­ro­ni­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis ar fi­nan­siš­kai ne­ga­li sau leis­ti įsi­gy­ti kom­piu­te­rio ir in­ter­ne­to ry­šio, ne­tu­ri ne­mo­ka­mos priei­gos prie be­vie­lių tink­lų, nes gy­ve­na nuo cent­rų ati­to­lu­siuo­se Šiau­lių ar Kel­mės ra­jo­nuo­se, kur į mies­tą per­dien, ge­riau­siu at­ve­ju, te­va­žiuo­ja vos du au­to­bu­sai?

REKLAMA

Elekt­ro­ni­nė ban­ki­nin­kys­tė tin­ka ne vi­siems

Re­mian­tis Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to ty­ri­mais. Lie­tu­vo­je 2012 m. tik 57 pro­c. na­mų ūkių tu­rė­jo kom­piu­te­rį ir vos dau­giau nei 55 pro­c. – in­ter­ne­to priei­gą.  Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2010 m. Lie­tu­vo­je in­ter­ne­tu nau­do­ja­si tik 9,2 pro­c. pen­si­nin­kų, iš ku­rių 4,4 pro­c. pri­si­jun­gia kas­dien, o 3,9 pro­c. – kar­tą per sa­vai­tę. Šiuos skai­čius ga­li­ma pa­ly­gin­ti su to me­to stu­den­tų in­ter­ne­to nau­do­ji­mu – pra­ktiš­kai vi­si stu­den­tai pui­kiai val­dė in­ter­ne­tą.

Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vo­je vy­res­nių žmo­nių ir jau­ni­mo at­skir­tis nau­do­jan­tis nau­jo­mis ko­mu­ni­ka­ci­jos tech­no­lo­gi­jo­mis ypač di­de­lė. Nau­jau­sia sta­tis­ti­ka šiek tiek ge­res­nė, ta­čiau in­ter­ne­tas dau­gu­mai vy­res­nių žmo­nių vis dar yra ne­ži­no­ma sri­tis. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, kas­dien ar­ba kar­tą per sa­vai­tę in­ter­ne­tu nau­do­ja­si kas šeš­tas sep­tin­tas 60-74 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jas. Tai­gi, jei dau­gu­ma se­ny­vo am­žiaus žmo­nių ne­si­nau­do­ja in­ter­ne­tu, jiems ban­kų sky­rių pa­nai­ki­ni­mas yra di­de­lė pro­ble­ma, juo­lab kad nu­vyk­ti iki ki­to ban­ko sky­riaus, esan­čio di­des­nia­me mies­te, pa­pil­do­mai kai­nuo­ja, ypač kai ma­žė­ja vi­suo­me­ni­nio trans­por­to marš­ru­tų. Be to, ne už vi­sas vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų tei­ki­mas pa­slau­gas ga­li­ma at­si­skai­ty­ti in­ter­ne­tu, kai ku­rios iš jų vis dar rei­ka­lau­ja ban­ko iš­duo­to pa­ve­di­mo če­kio ko­pi­jos.

REKLAMA

Įž­vel­gia lu­pi­ka­vi­mą

Lie­tu­vos ban­kų klien­tų aso­cia­ci­jos va­do­vas R. Paukš­tė pa­ste­bė­jo, kad po „Sno­ro“ žlu­gi­mo žmo­nės ta­po at­sar­ges­ni, nes pa­ma­tė, kad jie pa­tys at­sa­kin­gi už ban­ko pa­si­rin­ki­mą. „Klien­tai įsi­ti­ki­no, kad ban­ko dar­buo­to­jai ne vi­sa­da at­sklei­džia vi­są in­for­ma­ci­ją. Ban­kų es­mi­nis tiks­las yra pel­nas, o ne žmo­nių in­te­re­sai“, – sa­kė jis.

Lie­tu­vos ban­kų klien­tų aso­cia­ci­jos va­do­vas tei­gia, kad ša­ly­je ban­kų ta­ri­fai iš­ties la­bai di­de­li. „Kai ku­rių pa­slau­gų ta­ri­fai di­dė­ja jau se­niai, ypač už įskai­ty­mus mo­kes­čiai yra nea­dek­va­tūs“, – sa­kė jis. Klien­tus gi­nan­čios aso­cia­ci­jos va­do­vas kri­tiš­kai ver­ti­na ir fi­lia­lų už­da­ry­mą. „Man at­ro­do, kad ban­kai fi­lia­lus, ypač re­gio­nuo­se, už­da­ro, nes jie ga­li­mai yra ne­pel­nin­gi. Jiems ne­rū­pi, kad žmo­nės iki ar­ti­miau­sio fi­lia­lo tu­rės va­žiuo­ti ne­ma­žą at­stu­mą. Ban­kams svar­biau­sia pel­nas, to­dėl gy­ven­to­jams fi­lia­lų už­si­da­ry­mas su­ke­lia ne­ma­žai pro­ble­mų, juo­lab kad tik­rai ne vi­si Lie­tu­vo­je nau­do­ja­si in­ter­ne­ti­ne ban­ki­nin­kys­te“, – sa­kė jis.

R. Paukš­tė iš­reiš­kė vil­tį, kad Lie­tu­vo­je dir­ban­tys ban­kai bus iš tik­ro so­cia­liai at­sa­kin­gi ir dirbs Lie­tu­vai, pa­pras­tiems jos žmo­nėms – ne pa­ro­do­mai­siais veiks­mais, o rea­lia veik­la at­si­suks į žmo­gų.

Skriau­džia­mi, nes trūks­ta vie­ny­bės

Ati­džiai ste­bin­ti ban­ki­nin­kys­tės sek­to­rių eko­no­mis­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė pa­brė­žia, kad ban­kų sfe­ro­je yra ne­ma­žai da­ly­kų, ku­rie var­to­to­jams ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą: „Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vo­je įkai­niai yra la­bai aukš­ti. Už ban­kų pa­slau­gas mo­ka­me la­bai daug, pa­ly­gin­ti su at­ly­gi­ni­mais. Ban­kai iš šios sfe­ros su­ren­ka mil­ži­niš­kas su­mas, o var­to­to­jai ken­čia.“

A. Mal­dei­kie­nės nuo­mo­ne, di­džiau­sia pro­ble­ma – ne ban­kų go­du­mas, o žmo­nių ne­vie­nin­gu­mas. „Var­to­to­jai tu­ri su­si­vie­ny­ti ir ko­vo­ti už sa­vo in­te­re­sus. Ir vi­siš­kai ne­svar­bu, ar žmo­nės su­si­vie­ny­tų prieš ban­kų įkai­nius, ar prieš darb­da­vio sa­vi­va­lę. Ta­čiau tai yra mū­sų tau­tos pro­ble­ma. O kol žmo­nės lauks, kad kas nors už juos iš­spręs pro­ble­mas, nie­kas ne­si­keis. Ir po­li­ti­kai, ku­rie nuo­lat kal­ba apie tai, kaip sun­ku vers­lui, pa­mirš­ta, kad dar sun­kiau yra pa­pras­tiems žmo­nėms“, – tei­gia eko­no­mis­tė.

A. Mal­dei­kie­nė tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir apie už­da­ro­mus ban­kų fi­lia­lus. „Tai gry­nai pra­gma­ti­nis ban­kų tiks­las. Ma­ži fi­lia­lai yra ne­pel­nin­gi. Aiš­ku, nie­kas per daug ne­gal­vo­ja apie tai, kaip rei­kės žmo­nėms pa­siek­ti di­des­nius fi­lia­lus. Ta­čiau, jau mi­nė­jau, tai ne tik ban­kų pro­ble­ma gy­ven­to­jai tu­ri su­si­bur­ti, iš­reikš­ti sa­vo po­zi­ci­ją. Ir sa­vi­val­dos po­li­ti­kai tu­ri ko­vo­ti už gy­ven­to­jų in­te­re­sus. Be abe­jo, daug žmo­nių pe­rei­na prie in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­tės, ta­čiau vi­sa­da bus to­kių, ku­rie ja ne­si­nau­dos“, – tei­gia ana­li­ti­kė.

Kris­ti­na KA­TI­NAI­TĖ

APKALTA
2012-10-13 12:44:51
Dėl SNORO aferos APKALTĄ D.Grybauskaitėi ir į kalėjimą!
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Augustinas 2012-10-14 08:39:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bankai - ne labdaros organizacijos, o PELNO SIEKIANCIOS IMONES, kaip ir bet kokia parduotuve ar kavine. Naivu is ju tiketis "gerumo". Ju funkcija - palengvinti pinigu cirkuliacija (lengviau pasiskolinti). Jei kas nors galvoja, kad tai labai paprasta ir kad banaki tik plesia - tegu kuria savo ir plesia pats.   ATSAKYTI
Imuniteto Tarnyba 2012-10-13 12:55:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pritariu poniai Maldeikienei:-) lietuviai vieningi tik tuomet,kada masiskai nesa savo pinigelius i sekundes ir snorus:-) nieks uz mus nepakovos-tik mes patys! Dziugu,kad po 22 metu,galu gale isprotavome ir supratome,kas yra is tikruju tie "bankai" ir visos taip vadinamos "elektronines bankininkystes"...Geriau veliau-negu niekad...   ATSAKYTI
APKALTA 2012-10-13 12:44:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėl SNORO aferos APKALTĄ D.Grybauskaitėi ir į kalėjimą!   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų