REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo.

REKLAMA
REKLAMA

Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

REKLAMA

Šildytis nenori

Namus administruojančios bendrovės tikina, kad naujajam šildymo sezonui yra pasiruošusios, tačiau iš gyvenamųjų namų bendrijų plaukia prašymai atidėti šildymo sezoną: „Panevėžio būstas“ gavo devynių daugiabučių prašymus nejungti šildymo, Panevėžio butų ūkis šildymą įjungė ketvirtadaliui namų, o „Merlangas“ – tik maždaug 10 proc. administruojamų pastatų.

Kiek namų pareiškė norą nesišildyti, paaiškės tik šiomis dienomis, nes prašymai su daugumos gyventojų parašais į administruojančias bendroves vakar plaukė visą dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys „Sekundei“ teigė, kad pagal Savivaldybės administracijos direktorės įsakymą trečiadienį ir ketvirtadienį buvo pradėtos šildyti visos įstaigos ir gyvenamieji namai, kurie nepareiškė noro atidėti šildymo pradžią. Tam, kad būtų galima tai atitolinti, reikia gauti daugiau kaip pusės gyventojų sutikimą. Apie šildymo sezoną buvo paskelbta tik šios savaitės pradžioje, daugelis nespėjo surinkti parašų, todėl į bendrovę kreipiasi su prašymu išjungti šildymą net ir tų namų pirmininkai, kuriems šiluma jau pradėta tiekti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Namai, kuriuos prižiūrime, šildymo sezonui paruošti. Trečiadienį maždaug šimtui namų šiluma buvo įjungta, o keturiasdešimt atsisakė. Kol kas nesiryžtu prognozuoti, kiek iš viso yra namų, kurių gyventojai dar nenori šildytis, vis dar gauname prašymų, kad stabdytume šildymą. Jų sulaukiame net iš tų namų, kuriuose šiluma jau įjungta“, – sakė G. Ruzgys.

Konfliktų kyla dažnai

Panevėžio butų ūkio direktoriaus teigimu, sąskaitos už šildymą daugeliui šeimų yra didelė našta, žmonės stengiasi taupyti – atideda šildymo sezono pradžią. Tačiau G. Ruzgys abejoja, ar pavyks daug sutaupyti. Tuo labiau kad automatizuotos šildymo sistemos leidžia butuose palaikyti stabilią temperatūrą.

REKLAMA

„Tokių kraštutinių atvejų, kai gyventojai nusprendžia šildymą įsijungti tik nuo lapkričio 1-osios, nėra daug. Mano nuomone, sutaupyti taip šąlant vargu ar pavyks. Sienos tokiuose namuose pridrėksta, todėl pradeda šilti tik maždaug po dviejų trijų parų, kai įjungtas šildymas. Ir energijos suvartoja tiek, kiek kiti namai per porą savaičių“, – teigė G. Ruzgys.

Kai kurie gyventojai – jaunos šeimos su mažais vaikais ar ligoti žmonės – savo butus šildosi elektriniais šildytuvais, todėl jie priversti mokėti daug daugiau nei už centralizuotai tiekiamą šilumą. Dėl to dažnai kyla namo gyventojų konfliktų.

REKLAMA

Pasak G. Ruzgio, atidėlioti šildymo pradžią iki pat šalčių nevertėtų ir dėl to, kad paskutinę dieną gali iškilti ir tam tikrų nesklandumų: iš viršutiniuose aukštuose esančių radiatorių būtina išleisti orą, o butų šeimininkų nerandama, tad būna priversti šalti dalis namo gyventojų.

„Konfliktinių situacijų, kai vieni namo gyventojai nori šildytis, o kiti – ne, kyla gana dažnai. Ir vieni, ir kiti yra mūsų klientai, bet turime vadovautis daugumos nuomone. Blogiausia būna, kai gyventojai atsisako šildytis ir mes negalime suderinti šildymo sistemų. Kai už lango jau spaudžia šaltis, tada sulaukiame prašymų įjungti šildymą, bet problema ta, kad nepatenkame į butus, labai daug gyventojų išvykę. Name nešyla radiatoriai, visi puola ieškoti viršutinių aukštų butų savininkų ar nuomininkų, o mes niekuo negalime padėti. Todėl pageidautume, kad gyventojai dabar leistų įjungti šildymo sistemas, kad iki šalčių galėtume sutvarkyti nesklandumus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugelyje namų įrengta automatizuota šildymo sistema, kuri, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, palaiko optimalią temperatūrą butuose: dieną pakilus temperatūrai lauke, ji automatiškai išsijungia“, – aiškino G. Ruzgys.

Slegia skolos

Sąskaitos už šildymą daugelį įklampina į skolas. „Panevėžio energijos“ atstovės spaudai Daivos Paulauskienės teigimu, nors per vasarą

gyventojai stengiasi atiduoti skolas už šildymą ir karštą vandenį, jos kasmet tik didėja.

„Gyventojų skolos „Panevėžio energijai“ auga. Pernai spalio 1 d. jų buvo kiek daugiau nei 5 mln. litų, o šiemet, vakar dienos duomenimis, jos sudarė 5,4 mln. Lt. Tiesa, baigiantis šildymo sezonui, gegužės 1 d. , skolos sudarė 6,6 mln. litų. Per vasarą jos šiek tiek aptirpo, bet iš esmės auga“, – teigė D. Paulauskienė.

REKLAMA

„Panevėžio energijos“ skolininkai – ne tik gyventojai. Bendra skola siekia per 12,5 mln. litų. Spalio 1 d. duomenimis, Savivaldybės biudžetas skolingas 4,2 mln. litų, o šalies – 205 tūkst. Palyginti su praėjusiais metais, Savivaldybės skola kiek apmažėjo, o valstybės įstaigų išaugo: atitinkamai 5,1 mln. ir 54 tūkst. litų.

Pasak D. Paulauskienės, panevėžiečiai gali guostis nebent tuo, kad iš didžiųjų miestų Panevėžyje šilumos kaina mažiausia. Tai lemia, kad vis daugiau naudojama biokuro. „Spalį Panevėžyje šildymo kaina – 25,6 kWh. Lapkritį ji bus perskaičiuota, bet daug kilti tikrai neturėtų. Šį šildymo sezoną naudosime įvairias kuro rūšis: 50 proc. sudarys gamtinės dujos, o 50 proc. – biokuras ir iš nepriklausomų gamintojų perkama šiluma. Biokuras yra daug pigesnis nei gamtinės dujos, todėl šildymo kainų svyravimai gali būti nedideli“, – teigė D. Paulauskienė.

Lina DRANSEIKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų