Laukiu rinkimų kaip išganymo. Jau rašiau, kad premjerui Andriui Kubiliui gali būti su galva negerai ir šis įspūdis tik stiprėja po naujų jo pareiškimų. Šįkart apie tai, esą normalu, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų kaštai bus įkalkuliuoti į dujų kainą vartotojams. Greičiausiai, per sudedamąją tarifo dalį – viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Nežinau, ką bendro turi AB „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo statybos su VIAP.
Viešosios paslaugos, mano galva, čia apskritai niekuo dėtos. Bet kvailiems piliečiams premjeras kaipmat paaiškina. Tai esą infrastruktūrinis projektas, o už infrastruktūros plėtrą susimoka vartotojas. Girdi, panašiai, kaip dujininkai arba elektros tiekėjai iki jūsų namo nutiesia vamzdžius arba elektros kabelį. Oho, pagalvojau. Nieko sau. Jis pamiršo pridurti, kad panašiai mes susimokame už kelių tiesybą, tiltų statybas, aukštąjį mokslą. Bet kuo toliau, tuo geriau.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), vadovaujama žaviosios Dianos Korsakaitės, jau priėmė net metodiką, kaip mane ir mano kaimyną ji ketina dar kartą apiplėšti. Pasidažiusi lupytes ji pareiškė, kad jei dabar perdavimo tarifas už vieną kubinį metrą dujų sudaro 1 centą, priėmus naują metodiką, šis tarifas galėtų padidėti iki 3 centų.
Beveik pradėjau piktintis, bet jau kitą dieną energetikos ministras Arvydas Sekmokas (tas pats, kuris vartotojams žadėjo išsiderėti iš „Gazprom“ 15 proc. pigesnes dujas) nuramino, kad dujų tarifas padidėtų tik niekingais 3 centais ir tai esą labai nedaug sudarytų gamtinių dujų kainoje.
Ar girdite? Per vieną dieną pabrangimas iki 3 centų jau tapo tikrais trimis centais. Ir čia, pasak ministro, nedaug. Tada pagalvojau, o kodėl ne 10 centų arba ne 20 centų? Ministre, nereikia smulkintis. Galiu mokėti ir po 20 centų brangiau. Juolab kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams jau pabrango 22 procentais. Juk vis tiek niekur nedingsiu ir šį kartą. Katilą reikės užkurti. Nenueisiu kartą į prekybos centrą ir sumokėsiu „Lietuvos dujoms“ tuos papildomus 20 ar 40 litų. Bet kitiems gyventojams yra geresnė išeitis. Jie pirks daugiau kontrabandinių cigarečių, dažniau grynais atsiskaitys su statybininkais arba kitokių paslaugų teikėjais. Valdžia naiviai mano, kad žmonės neras būdų, kaip lygiai taip pat apiplėšti valstybės iždą? Naivuoliai... Tiesa, bus didesnė bėda. Kuo daugiau žmonių negalės susimokėti „Lietuvos dujoms“, tuo prireiks daugiau kompensacijų už šildymą, kurios mokamosm iš biudžeto. Taigi, dar labiau įsisuks karuselė, kurioje valdžia apiplėšinės mus, o mes kartu su „Lietuvos dujomis“ apiplėšinėsime biudžetą (tik vienu atveju ta vagystė bus neįteisinta, o kita – įteisinta tvarkomis ir įstatymais).
Bet grįžkime prie skaičių. Preliminari SGD terminalo kaina – 700 mln. litų. Pirmiausia man visiškai neaišku, kodėl AB „Klaipėdos nafta“ infrastruktūrinį projektą reikės kompensuoti per padidintą dujų tarifą, kurį vartotojai moka ne „Klaipėdos naftai“, o „Lietuvos dujoms“. Ir jau visiškai neaišku, ką bendra turi įmonės („Klaipėdos naftos“), siekiančios pelno, infrastruktūrinis projektas su vartotojais? Kas čia per naujiena. Nuo kada vartotojas apmoka verslininkų statybines užmačias? Tuomet tegul AB „Klaipėdos nafta“ statosi tarpgalaktinį SGD terminalą iš Saturno palydovo Titano tiekti dujas į Žemę, bet ką tai bendra turės su vartotojų piniginėmis? Juk tai ne gyventojai, o akcinė bendrovė nori didinti savo ilgalaikį turtą, todėl tegul investuoja iš savo pelno arba išleidžia papildomą akcijų emisiją.
AB „Klaipėdos nafta“ neaudituotas 2012 m. pirmojo pusmečio pelnas siekė 21,5 mln. litų (beje, „Lietuvos dujų“ metinis pelnas siekė apie 100 milijonų litų). Valstybei priklauso 72 procentai „Klaipėdos naftos“ akcijų, 10 procentų priklauso „Achemai“. Valstybę „Klaipėdos naftoje“ atstovauja Energetikos ministerija.
Kaip žinoma, SGD terminalas priklausys ne gyventojams, o AB „Klaipėdos naftai“ ir būtent jos akcininkai dalysis dividendus. Jei AB „Klaipėdos nafta“ neturi pinigų, tegul parduoda dalį akcijų ir pinigų bus. Jei ne, tuomet tegul pagerina veiklos efektyvumą, derėdamasi su tiekėjais ir gaudama didesnį pelną. Juk jeigu valdžia (kad ir naujoji, kuri bus po rinkimų) įteisins tokią nesąmonę, kokią dabar pasiūlė A. Kubilius ir A. Sekmokas, o žavioji blondinė jau sukūrė net metodiką, tai netrukus atsivers kelias naujoms galimybėms apiplėšti žmones. Vieną dieną kažkas gali užlipti ant bačkos ir pareikšti, kad vartotojai privalo dengti AB „Klaipėdos nafta“ nuostolius.
Jau dabar kai kurie ekspertai abejoja SGD terminalo veiklos efektyvumu, nes pusę Lietuvai reikalingų dujų perka „Achema“, o pastaroji turi ilgalaikę sutartį su „Gazprom“ (pats A. Kubilius kreipėsi į Rusijos koncerną, kad šis tiektų pigesnes dujas „Achemai“). Numatoma, kad iš SGD terminalo turės būti nuperkama ne mažiau kaip 25 procentai viso šaliai reikalingo gamtinio dujų kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad pusę to kiekio iš „Gazprom“ savo poreikiams nusiperka „Achema“, tai reiškia, kad likę Lietuvos vartotojai privalės iš SGD terminalo nupirkti ne mažiau kaip 50 procentų dujų. Kitaip tariant, vartotojai bus visapusiškai priklausomi nuos SGD terminalo veiklos, kaip narkomanai tampa priklausomi nuo kiekvienos dozės.
Niekas nesako, kad Lietuvai nereikalingos alternatyvos. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Tačiau valdžia neturi visko užkrauti ant piliečių pečių. Jei AB „Klaipėdos nafta“ didžia dalimi yra valdoma valstybės, pirmiausia valstybė ir privalo rūpintis, kaip nenuskriausti savo žmonių. To siekia visos normalios šalys, kurių valdžioms rūpi visuomenės gerovė. Tose normaliose šalyse, kurias valdo normalūs, o ne išsigimę ir su protu susipykę politikai, gyventojų gerovė tampa viešuoju interesu. Deja, kol turime vis dar nesusivokiančią valdžią, mūsų šalyje strateginiu valstybės tikslu tampa savų piliečių apiplėšimas.
