Naujai parengtas Valstybinės švietimo strategijos projektas yra silpnas ir be aiškios vizijos, sako Prezidentės vyriausioji patarėja mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė ir akcentuoja tautiškumo, lietuvybės ugdymą mokyklose.
Antradienį „Žinių radijuje“ Prezidentės atstovės pasiteiravus, ar šalyje vykdoma švietimo ir mokslo reforma tenkina šalies vadovę D. Grybauskaitę, V. Būdienė išskyrė mokslo ir studijų reformą bei švietimo reformą. Pokyčius švietimo reformoje ji pavadino ne reforma, o kaita, bei sukritikavo naujai parengtą Valstybinės švietimo strategijos projektą.
„Baigėsi Valstybinės švietimo strategijos galiojimas 2012 metais ir yra parengtas projektas naujos strategijos, tačiau, norėčiau pasakyti, jis yra silpnas, kadangi nėra aiškios vizijos, mes Lietuvoje dar nesuformulavome savo mokyklai, kokią matome viziją“, – sakė Prezidentės patarėja.
V. Būdienė pabrėžė patriotinės tapatybės ugdymą mokykloje: „Manyčiau, mūsų mokyklos unikalumas turėtų būti tai, kas yra lietuviška, baltiška, ir lietuvių kalbos prioritetas turi būti kaip tapatybės ugdymo pagrindas“.
V. Būdienė sukritikavo naują 2014 metais įsigaliosiančią stojimo į universitetus eilės sudarymo tvarką, kur įtvirtinta nuostata, kad asmuo negalės įstoti į universitetą, jeigu užsienio kalbos bus nepasiektas B2, į kolegijas – B1 lygis.
„Tačiau apie lietuvių kalbos pasiekimų minimumą ten nekalbama. Vis dėlto mūsų lietuvių kalba yra pagrindinis, gal ir vienintelis, unikalumas, tai, ką turime unikalaus Lietuvoje. Ne religija, ne kokie kiti dalykai, ne technologijos, bet lietuvių kalba, lituanistika, baltistika yra mūsų unikumas, dėl to, manyčiau, viziją reikia “ant tokių kojų pastatyti", – dėstė V. Būdienė.
