REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą surenkama daugiau lėšų nei planuojama, tačiau daugeliui apsidraudusiųjų vis tiek tenka mokėti už gydymą, o sveikieji nežino, kaip panaudojamos jų įmokos.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai iš gyventojų buvo surinkta per 4 mlrd. litų privalomojo sveikatos draudimo mokesčių. O nuo rugpjūčio 1 d. iki 850 litų didėjant minimaliai algai, minėtas mokestis padidės dar 5 litais. Mokantieji savarankiškai paklos ne 72, o 77 litus. Sunkiai uždirbamais pinigais žmonės nenori švaistytis. Atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad kas antras pageidautų gauti ataskaitą, kurioje matytųsi, kiek ligonių kasos sumoka už jų gydymą.

REKLAMA

Kur mūsų tūkstančiai?

Viena, kantrioji, visuomenės dalis kaip mokėjo šį mokestį, taip ir mokės, o abejojantieji nerimsta. „Medicina turėtų būti išlaikoma iš kitų surenkamų lėšų, o ne iš akiplėšiškų PSD įmokų. PSD mokėti žmogus turėtų laisvai apsisprendęs, kaip kad esti pasirinkus kitą draudimą: perki mašiną – draudiesi, neperki – nesidraudi.“ „Jeigu aš einu pas gydytoją, o nesu socialiai draustas, tai ir susimoku už paslaugas. O jei neinu, tai kodėl vis tiek turiu valstybei mokėti už nesuteiktas paslaugas?“ „Jeigu po 72 Lt dėsi į atskirą sąskaitą, tai, manau, turėsi ir kokybiškam gydymui, ir dar priedas prie pensijos liks. Pavyzdžiui, aš per 10 metų sumokėjau 95 040 Lt PSD, o pas gydytoją buvau gal 7–8 kartus. Už tokią sumą galėčiau gydytis Naujojoje Zelandijoje...“ Tai nenorėjusių prisistatyti respondentų nuomonė, tačiau, sprendžiant iš to, kad tokie ir panašūs klausimai dažnai užduodami ligonių kasų darbuotojams, galima manyti, kad ne vienas iš skaitančiųjų po jais parašytų ir savo pavardę.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu buvo atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą“. Į daugiau kaip 50 klausimų atsakė 1 068 nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Paaiškėjo, kad kas antras Lietuvos gyventojas pageidautų gauti ataskaitą, kurioje matytųsi ligonių kasų sumokėti pinigai už jų gydymą (apie suteiktas ir apmokėtas paslaugas). Be to, norinčiųjų gauti tokią ataskaitą per trejus metus gerokai padaugėjo. Tokia informacija leistų įvertinti privalomojo sveikatos draudimo naudą ir parodytų, kiek iš tiesų mums kainuoja sveikatos priežiūra ir kiek ligonių kasos moka gydymo įstaigoms ir vaistų pardavėjams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas surenka pinigus

PSD įmokas surenka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pastaroji gali teisiniu būdu išieškoti PSD įmokas iš jų nemokančių asmenų. Beje, šios dvi institucijos vykdo tik administratoriaus funkcijas. Tad širsti ant SODROS, kad ji į savo katilą susiurbia PSD mokesčio mokėtojų pinigus, nėra pagrindo. „Surinktas PSD įmokas mes ir VMI pervedame į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba; Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos“, – paaiškino SODROS Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Ugianskienė. Ji patarė visus klausimus pateikti ligonių kasoms.

REKLAMA

Visi keliai veda į VLK

2011 m. PSDF biudžetas turėjo gauti 4 mlrd. 148 mln. litų pajamų – planas buvo įvykdytas 101,7 procento. Kaip informavo VLK atstovas Kazys Žilėnas, visos šios lėšos buvo panaudotos sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti.

Nekonkretu. Siūlo galą surasti mėgino Valstybės kontrolė (VK), atlikusi auditą Valstybinėje ligonių kasoje. VK neseniai išplatino pranešimą, kad „didžiąją dalį PSDF biudžeto išlaidų sudaro apmokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas, kurių bazinė kaina nepagrįsta sąnaudomis“. Tai, pasak Seimo nario, Antikorupcijos komisijos pirmininko Kęsto Komskio, sukelia pagrįstų abejonių pirmiausia dėl paslaugos vertės bei likusios kainos dalies apmokėjimo. „Natūralu, kad šitokia tvarka kelia pacientų pasipiktinimą, kai už suteikiamas paslaugas reikia primokėti be racionalaus paaiškinimo. Be to, tai sudaro sąlygas korupcijai plisti – pacientai, siekdami išvengti iškylančių neaiškumų bei norėdami gauti gydytojo specialisto konsultaciją, neretai pasirenka tiesiog duoti kyšį“, – viešai teigė K.Komskis. VK taip pat pranešė, kad analizuojant VLK Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai.

REKLAMA

Išsisuko abstrakčiais atsakymais

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, veikia privalomojo sveikatos draudimo modelis, paremtas visuotinumo principu, kuris reiškia, kad apdrausti privalo būti visi: arba patys moka sveikatos draudimo įmokas, arba juos draudžia valstybė. Neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu asmuo už medicinos paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, turi mokėti. PSD modelis paremtas ir solidarumo principu, kai visi išgalintys prisideda prie fondo lėšų kaupimo, o visi drausti privalomuoju sveikatos draudimu gauna nemokamas gydymo paslaugas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O kas mums iš to? Ogi, pasirodo, jei valstybė per visuotinumo ir solidarumo principais pagrįstą privalomojo sveikatos draudimo sistemą nelaiduotų medicinos pagalbos ir paslaugų žmogui susirgus, tuomet ligos atveju žmogus turėtų už jam teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas mokėti pats. Ir nemažai. Pelno siekiančios privačios draudimo kompanijos nesudarytų draudimo sutarčių su sunkiomis ligomis, tarkime, vėžiu, sergančiais asmenimis.

„Kas žino, kada prireiks gydymo paslaugų, kurios kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų per mėnesį“,  – aiškino VLK atstovas. Į klausimą, ar įmanoma nustatyti, kokia būtų bet kurio apsidraudusio asmens sveikatos priežiūros kaina ir kam konkrečiai panaudojamos PSD mokančio žmogaus įmokos, liko neatsakyta. Solidarumo principas veikia ir čia: abstrakčiais atsakymais išsisuko tiek VLK, tiek jai vadovaujanti Sveikatos apsaugos ministerija. „Rengdami jums atsakymą pasitarėme su VLK atstovais, nes jie tiesiogiai atsakingi už šią sritį, ir pamatėme, kad prie jų parengtų atsakymų nieko papildomai negalime pridurti“, – „Valstiečių laikraščiui“ rašė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.

REKLAMA

Remia neapsidraudusius

Kaip išgyvena nemokantieji PSD įmokų? Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų vyr. specia­listė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė sakė, kad PSD neapsidraudusių pacientų pasitaiko nedaug. „Tai dažniausiai užsienyje gyvenantys ir Lietuvoje PSD nemokantys tautiečiai arba asocialūs asmenys, – sakė pašnekovė. – Net bedarbiai dažniausiai būna tvarkingai užsiregistravę Darbo biržoje, taigi už juos sumoka valstybė. Pirmoji pagalba suteikiama visiems be išimties.“

Vilniaus centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Daiva Pentiokinienė užtikrino, kad būtinoji pagalba gresiant komplikacijai ar esant pavojui gyvybei, jų gydymo įstaigoje taip pat suteikiama ir neapsidraudusiesiems – tai privaloma. Didžiausios Vilniaus poliklinikos atstovė pažymėjo, kad keblumų kartais kyla su parvykusiais iš užsienio ir dar nedeklaravusiais savo gyvenamosios vietos Lietuvoje pacientais. „Mes žmogui rekomenduojame nuvykti į VLK ir susitvarkyti dokumentus. Žinoma, jei žmogus nemokėjęs PSD, jam teks susimokėti už tris mėnesius, kad galėtų tikėtis jam priklausančio nemokamo gydymo“, – sakė Daiva Pentiokinienė.

REKLAMA

Be to, Centro poliklinika yra pasirašiusi sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri įsipareigoja finansiškai remti planinį neapdraustų PSD asmenų gydymą. Asmuo, neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kuriam reikalingos gydymo paslaugos, turi kreiptis į Socialinės paramos centrą (Kauno g. 3). Šios įstaigos darbuotojai jam išduoda siuntimą į Centro polikliniką.

Anot Vilniaus savivaldybės Socia­linės paramos skyriaus vedėjos Vilmos Šilalienės, padėti dažniausiai tenka grįžusiesiems iš įkalinimo vietų. „Į gyvenimo užribį patekę žmonės gali tikėtis nemokamų medicinos paslaugų, kurias gydymo įstaigai apmokės savivaldybė,  – patikino V. Šilalienė. – Vien per 2011 m. savivaldybė neapdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu gydyti skyrė 350 tūkst. Lt, tarpininkavo dėl gydymo apmokėjimo slaugos ligoninėse 22 asmenims, neapsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, ir apmokėjo už jų gydymą. Manau, panašiai daroma ir kitų miestų savivaldybėse.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Komentaras

Trūksta skaidrumo

Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Kalbant apie PSDF, žmonių nusivylimas yra didžiulis ir daugeliu aspektų – pagrįstas. Fondas, be abejo, yra reikalingas, tokia praktika egzistuoja visame pasaulyje. Žinoma, jo nereikia vertinti, kaip, pvz., kokio nors kaupiamojo fondo, į kurį galima kaupti pinigus ir pažiūrėti, kiek pinigų jau turi ir kokios gali tikėtis naudos, – PSDF tikslas ne toks. Tačiau matau kitų visuomenei svarbių problemų. Nėra skaidrumo ir viešumo fondo valdyme, visuomenė negauna visos jai rūpimos informacijos. Šias problemas, manau, padėtų spręsti integruota finansų valdymo bazė, kurioje būtų matomos PSDF, valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, SODROS lėšos ir jų panaudojimas. Dabar tas neskaid­rumas sudaro sąlygas piktnaudžiavimams, kurių tik­rai pasitaiko. Štai kad ir toks pavyzdys: banke laikomi terminuoti indėliai po kelis šimtus milijonų litų, tačiau rėkiama, kad nėra pinigų, o žmogus lieka nepatenkintas, kad jis, mokėdamas PSD, dar turi susimokėti už gydymo paslaugas. Natūralu, kad jam kyla klausimas: kokiam tikslui moku ir kodėl mokėdamas mokesčius negaunu kokybiškų paslaugų? Manau, šioje srityje galima daug ką pakeisti, kaip ir viešuosiuose pirkimuose, kuriuose mes, Seimo opozicija, ruošiamės padaryti revoliuciją. Mūsų tikslas – pasiekti, kad pirkimai būtų vykdomi centralizuotai, atsiskaitoma viešai per informacines technologijas, taip būtų galima išvengti tyčinių sąlygų tuos pirkimus laimėti iš anksto arba pakreipti juos norima linkme.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų