• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieniems muzika – tai amatas ir pragyvenimo šaltinis, kitiems – viena iš laisvalaikio praleidimo formų arba terpė dvasiškai tobulėti. Pastaruoju požiūriu vadovaujasi aštuoniolikmetis vilnietis Justas Jonauskas. Jis nesiekia viešumo, domisi automobiliais, inžinerija bei technika, ir, žinoma, neįsivaizduoja savęs be muzikos.

Vieniems muzika – tai amatas ir pragyvenimo šaltinis, kitiems – viena iš laisvalaikio praleidimo formų arba terpė dvasiškai tobulėti. Pastaruoju požiūriu vadovaujasi aštuoniolikmetis vilnietis Justas Jonauskas. Jis nesiekia viešumo, domisi automobiliais, inžinerija bei technika, ir, žinoma, neįsivaizduoja savęs be muzikos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Justai, kaip konkrečiai esi susijęs su muzika?

Muzikos mokykloje baigiau vokalo – estradinio dainavimo specialybę, taip pat groju gitara.

Tai Tave galima vadinti kūrėju?

Taip. Beje, vis dar turiu svajonę įkurti kokį nors ansamblį ar grupę, kad būtų daugiau galimybių... Nes grojant tik gitara sunkiau atsiskleisti, kažką pademonstruoti, išsakyti žiūrovams.

REKLAMA

Kažkaip judi tos svajonės link?

Gal ir galima taip sakyti. Anksčiau buvome susibūrę į grupelę, pagrojome, bet kažko rimto nevystėme.

Kas sutrukdė?

Nežinau, tiesiog išsiskyrė požiūriai. Bet ateityje turbūt ir vėl reikės ką nors panašaus sugalvoti.

Grįžkime nuo svajonių prie dabarties. Kodėl pasirinkai būtent gitarą ir vokalo specialybę?

Muzika mane lydėjo visą gyvenimą – visuomet kažką niūniuodavau, klausydavau. Gitara pradėjau groti penktoje klasėje. Tiesiog užsimaniau. Tiesa, tėvai sakė, kad tai tebus penkių dienų užgaida, ir viskas. Pasakiau, kad įrodysiu jiems, jog taip nėra.

REKLAMA
REKLAMA

Tai tapo principo reikalu?

Ne, tiesiog taip norėjau ir pamaniau, kad gitara turėtų man tikti labiausiai. Be to, tuo metu buvo gitarų „bumas“ – vos ne kas antras žmogus mokėjo groti gitara. Nusprendžiau stoti į muzikos mokyklą. Nuėjęs į atranką sugrojau gitara, o po to padainavau ir man iš karto pasakė, kad, visų pirma, turiu eiti mokytis vokalo.

O kaip su gitara?

Ja mokiausi groti kaip papildomu instrumentu. Tiesa, atsiradus įvairiems pokyčiams dėl muzikos mokyklos finansų, gitaros pamokų teliko 20 minučių per savaitę. Tad galima sakyti, kad grojimas gitara – visgi labiau buvo mano paties iniciatyva. Bet aš viešai nesireiškiu...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl?

Muzika man nėra pagrindinis dalykas, tai labiau – dvasinio tobulėjimo priemonė.

Tai matai save kažkokioje kitoje veikloje?

Labai domiuosi techniniais dalykais... Bet muzikos tikrai nesiruošiu palikti ir atsisakyti.

Menas ir technika... Įdomu!

Kodėl? Štai, pavyzdžiui, grupė „Hiperbolė“: visi mechanikai, inžinieriai, bet juk tai, galima sakyti, viena geriausių šalies roko grupių.

Jie Tavo favoritai?

Į mėgstamų muzikantų sąrašiuką galima įtraukti. Bet šiaip idealų neturiu, nes net nežinau savo muzikinio stiliaus, tiesiog bandau kažką iš savęs perteikti ir tiek. Juk ieškojimas ir yra smagiausia muzikinėje veikloje.

REKLAMA

O iš kur semiesi įkvėpimo savo kūrybinei veiklai?

Motyvai visuomet ateina patys... Lyg kažkoks kabliukas, ant kurio užsikabinu. Tuomet prasideda „gamybos“ procesas. Skaudžiausia būna, kai ateina mintis ir neturiu jos kaip užfiksuoti: šalia nei lapo, nei rašiklio. Tokios idėjos pranyksta... Ko gero, taip ir turi būti.

Stengiuosi visuomet tobulėti. Niekada nesididžiuoju kažkokiomis pergalėmis. Paprasčiausiai judu į priekį.

Po pusės mėnesio antrą kartą dalyvausi asociacijos AGATA rengiamoje jaunimo meistriškumo stovykloje. Ko gero, tas antras kartas ne veltui?

REKLAMA

Taip. Stovyklos metu tiesiog žaibišku greičiu gavau be galo daug žinių, įgūdžių ir muzikinių pagrindų. Tai suteikė man naujų, naudingų pažinčių. Stovykla skatina tobulėti muzikantus, užkrėsti kitus muzikinėmis idėjomis.

Stovykloje dainuojama tik lietuviškai. Pats kuri lietuvių kalba?

Nė vienos dainos nesu parašęs angliškai. Susipykęs aš su užsienio kalbomis... Juk mūsų kalba turi žavesio, ja nelengva kurti, bet tai viena seniausių pasaulio kalbų – turime ja didžiuotis ir vertinti.

O kaip įmanoma puoselėti lietuvybę gitaros garsais?

Aišku, tai yra įmanoma. Kažkada dvylikos stygų gitara esu imitavęs kankles. Skambėjo įdomiai...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gal Lietuvoje buvai vienas pirmųjų tai išbandžiusių?

Tiesą pasakius, nežinau. Tiesiog pamėginau tokį eksperimentą. Nežinau, kiek tai buvo panašu į kankles, bet bent jau pamėginau. Manau, kad gitara gali būti tinkama liaudies kūrybai – minorinei, ramiai – kokia ir yra lietuvių liaudies muzika.

Tiesa, nepaminėjau, kad dar kuriu muziką kompiuterine programa...

Dar vienas eksperimentas?

Taip, turiu idėją vieną iš kūrinių įgyvendinti šių metų AGATA stovykloje – kaip pilietinę dainą. Tad kol kas nieko nesakysiu – gal pavyks įgyvendinti.

Andrius Kulikauskas ir AGATA stovyklos jaunimas - Evelina Buivydaitė, Justė Kazakavičiūtė, Julija Rušinskytė, Justas Jonauskas, Žilvinas Vingelis „Krantų gėlė“:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų