Klaipėdos jūrinės kultūros koordinacinė taryba nutarė – klaipėdiečių ir miesto svečių akis badantys, piliavietės prieigose baigiantys sunykti istoriniai laivai turi būti iškelti iki uostamiesčio jubiliejaus iškilmių rugpjūčio pradžioje.
Kultūros vertybių savininkai pastogės joms pageidautų čia pat esančiame istoriniame elinge, tačiau jis užimtas, praneša LTV naujienų tarnyba.
Trys medinės jachtos ir plieninis garlaivis, statytas praėjusio amžiaus pradžioje, Pauliaus Lindenau Klaipėdos laivų statykloje, piliavietės prieigose dūla kone dešimtmetį. Jie pripažinti kultūros vertybėmis.
Šie laivai yra klubo „Budys“ nuosavybė. Jo vadovas sako, kad bene geriausia vieta vertybėms iškelti – čia pat esantis P. Lindenau statyklos elingas. Uždengus stogą, sienas stiklu, juos būtų galima restauruoti, matant lankytojams.
„Ten būtų veikiantis muziejus, visai kaip Amsterdame, kur viena nava pavesta tiesiog gražių dalykų eksponavimui – ir kilimai nutiesti, ir žvakidės sidabrinės, o šalia, už stiklo, matyti, kaip iš tų baisuoklių gimsta va tie gražūs dalykai. Žiūrovams būtų įdomu“, – įsitikinęs jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ vadovas Kostas Frankas.
Tačiau elingas yra „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijoje. Jo vadovai sako, kad ateityje, sutvarkius P. Lindenau laivų statyklos pastatus, juose galima muziejinė veikla, tačiau elingas vis tiek būtų naudojamas pagal paskirtį.
„Šitas slipas ir elingas yra gyvi, jie yra naudojami įmonės veiklai. Naudojant elingą ant kranto iškeliami laivai, o nuo slipo nuleidžiami laivai, kurie gyvena ir būna uostelyje. Judėjimas šitoje teritorijos dalyje vyksta kiekvieną dieną“, – aiškino įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ generalinis direktorius Alvydas Butkus.
Vietą istoriniams laivams iškelti teks rasti itin greitai – rugpjūčio 1-ąją čia planuojamos miesto 760 metų jubiliejaus iškilmės, po jų prasidės piliavietės tvarkymas.
Povandeninės archeologijos entuziastai primena, kad gelbėti reikia ir priekrantėje nuskendusius burlaivius. Manoma, kad jų yra keliolika, kol kas surasti devyni. Kai kurie esą glūdi vos 3 metrų gylyje. Tokius talžo audros, nuolaužos išmetamos į krantą.
Juos sutempus į vieną vietą, povandeninis muziejus taptų prieinamas turistams-narams, radiniai būtų apsaugoti nuo išnykimo.
„Jei tokiu būdu mums pavyktų išsaugoti tų senovinių laivų liekanas, tikrai tas saugojimas būtų garantuotas dar keletą šimtų metų, visiškai neįdedant beveik jokių lėšų. Jie ten irtų keletą šimtų metų, nes mediena Baltijos jūros vandenyje labai gerai užsikonservuoja“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.
Nardymo entuziastai siūlo, kad į tokį povandeninį muziejų būtų galima nuskandinti net supūti baigiantį uostamiesčio simbolį „Meridianą“.
Asta KAŽUKAUSKIENĖ
