Krizės iškamuotą regioną gaivina užsieniečiai

Bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Panevėžio regionas tiesiasi, tačiau kol kas išnaudojamos dar ne visos galimybės.

2008 metais prasidėjus krizei Panevėžio regionas, kaip ir visa Lietuva, bandė susidoroti su naujais iššūkiais – kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Verslininkai su šia užduotimi gana gerai susitvarkė.

Smogė skaudžiai

Panevėžio regioną krizė paveikė stipriai.

Iki pat jos vietos nedarbo rodikliai daugiau mažiau atitiko šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2008 metais regione nedarbas siekė 5,6 procento (5,8 procento visoje šalyje). 2010 metais nedarbas apskrityje išaugo iki 23 procentų ir buvo didžiausias šalyje. Pernai apskritis pradėjo atsigauti, tačiau nedarbo rodikliai išlieka vieni didžiausių respublikoje.

„Swedbank“ banko atlikta Panevėžio regiono ekonominės plėtros potencialo ir perspektyvų analizė rodo, kad per ekonominį nuosmukį labiausiai nukentėjo statybų, transporto, medienos įmonės ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Itin sudėtinga situacija susiklostė transporto priemones gabenančiose įmonėse ir statybinių medžiagų pardavėjams. Pasak „Swedbank“ banko Panevėžio verslo bankininkystės centro direktoriaus Giedriaus Vilimo, vis dėlto 2011–2012 metais išaugęs vartojimas Vakarų Europoje ir suintensyvėjęs skverbimasis į šias rinkas skatino spartesnį kai kurių verslo krypčių atsigavimą – medienos pramonėje ir transporto sektoriuje dirbančios ir į eksportą orientuotos įmonės stiprino savo pozicijas.

G. Vilimo teigimu, verslininkai krizės metu ėmėsi įvairių būdų, kaip susitvarkyti su jos padariniais. Ieškojo naujų rinkų, mažino išlaidas, išgrynino pelningiausius produktus ir paslaugas, sutelkė komandą. Greičiausiai atsigavo eksportuojančios įmonės, sunkiausiai – į vietos rinkas orientuotos įmonės. Krizės laikotarpiu stabiliai dirbo pakuotės gamintojai, žemės ūkio sektorius.

Pastebima, kad pasikeitė ir banko elgsena. Verslo indėlių portfelis banke augo, o paskolų mažėjo. Tai reiškia, kad verslas tapo atsargesnis. Be to, pasak G. Vilimo, investuojama daugiau naudojant savas, o ne skolintas lėšas.

Atsigauna ir auga

Bendrą Panevėžio regiono atsigavimą skatino čia įsikūrusios užsienio investuotojų gamyklos. Tai išskirtinis regionas – norvegai yra įkūrę 14 gamybos įmonių ir du pramonės parkus. Taip pat Aukštaitijos sostinėje vyrauja Danijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir nedidelė dalis Švedijos kapitalo bendrovių.

Pasak G. Vilimo, bendrą regiono ekonomikos augimą labiausiai skatina baldų, tekstilės, maisto pramonė. Svarbus yra ir žemės ūkio sektorius, nes Panevėžio apskrityje žemė derlinga, čia kuriasi stambūs ūkiai. Direktoriaus teigimu, transporto ir logistikos, metalo ir medienos apdirbimo sritys turi nemažų plėtros galimybių. Tiesa, kol kas šios įmonės nėra tarp sparčiausiai augančiųjų, nes jų savininkai laikosi nuosaikaus augimo strategijos.