REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Greičiausiai apie tai niekada nesusimąstai, nes Tau, kaip ir daugumai kitų piliečių, atrodo, kad, na, tiesiog toks esi. Bet juk ir gyvūnai žagsi, žiovauja, o kai kurie, pavyzdžiui, beždžionės, juokiasi, o susitikusios net paplekšnoja viena kitai per petį.

REKLAMA
REKLAMA

Rimtai apie juoką

Kodėl žmonės juokiasi? Tai beveik filosofinis klausimas, susijęs su intelektiniu žmogaus pradu.

REKLAMA

Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu naudojo naujausias technologijas (tarp jų, kompiuterinį juoką) ir nustatė, kad juoko metu veido raumenimis sklinda ypatingi impulsai, kurie teigiamai veikia nervinę sistemą bei smegenų veiklą ir mažina stresą.

Ir net kai Tau visai nelinksma ir tiesiog per prievartą išspaudi dirbtinę šypseną, šis mechanizmas suveikia ir viduje pasidaro bent šiek tiek lengviau. Mokslininkų manymu, juokas yra žmonių sukurtas „socialinis refleksas“, nes matydami besijuokiantį ar besišypsantį žmogų, ir aplinkiniai užsikrečia gera nuotaika.

REKLAMA
REKLAMA

Juoko nauda

Merilendo valstijos Baltimorės medicinos centro kardiologai priėjo išvados, kad juokas teigiamai veikia širdį. Gydytojai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo dvi grupės žmonių – visiškai sveiki ir sergantys širdies ligomis. Pasirodė, kad 40 proc. pastarosios grupės narių juokėsi mažiau nei tokio paties amžiaus asmenys, nesiskundžiantys širdies sistemos patologijomis.

„Senas posakis, kad juokas yra geriausias vaistas nuo visų ligų, pasirodo, yra prasmingas, ypač jei turite širdies sutrikimų“, teigia Merilendo valstijos universiteto profilaktinės kardiologijos centro direktorius profesorius Michaelas Milleris. Mokslininkas prideda, kad kol kas nėra aiškios priežastys, kodėl juokas apsaugo širdį. Nervinė įtampa ir pesimizmas gali sukelti ne vieną uždegiminę reakciją, dėl kurių arterijose kaupiasi cholesterinas, kuris galiausiai gali sukelti širdies smūgį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Medikai patikrino 300 žmonių, iš kurių pusė arba jau buvo patyrę širdies smūgį, arba šiems pacientams netrukus turėjo būti atliekama kraujagyslių šuntavimo operacija. Likusieji buvo sveiki kaip ridikai. Dalyviai buvo paprašyti užpildyti dvi anketas, pirmoji buvo skirta nustatyti, kiek žmonių vienose ar kitose situacijose yra linkę juoktis, o antrąja buvo įvertintas tiriamųjų pyktis ir priešiškumas.

Sergantys širdies sistemos ligomis žmonės apskritai juokėsi rečiau (kartais net ir komiškose situacijose), jie buvo piktesni ir labiau priešiškai nusiteikę.

REKLAMA

Nėra abejonių, kad rūkymas ir riebių produktų vartojimas yra susiję su širdies ir kraujotakos sistemos ligų atsiradimu, bet panašu, kad dabar prie jų reikia pridėti ir pyktį, priešiškumą bei pesimizmą. O norintiems gyventi sveikai medikai rekomenduoja bent porą kartų per dieną nusijuokti.

Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad juokas, vaizdingai tariant, yra vidinė organizmo aerobika. Kai žmogus šypsosi nuo ausies iki ausies, kikena ar kvatoja, pagerėja širdies veikla, kraujas prisipildo deguonies, o kalorijos sudega žymiai greičiau.

REKLAMA

Ik-ik-ik

Charlesas Osbourne'as iš JAV Ajovos valstijos į Gineso rekordų knygą pateko kaip žmogus, kuris žagsėjovisą gyvenimą. Žagsėti jis pradėjo 1922 metais, o liovėsi 1991-ais. Žagsulys jam nesutrukdė gyventi pilnaverčio gyvenimo, du kartus vesti ir susilaukti 8 vaikų.

Žagsėjimas – tai smulkus vidinio kvėpavimo funkcijos sutrikimas, žagsėti be priežasties gali ir visiškai sveiki žmonės, žagsėjimo priepuolis paprastai trunka neilgai ir jokios žalos organizmui nesukelia. Žagsulys dažnai prasideda tada, kai žmogaus (o ypač mažo vaiko) kūnas yra atšalęs, skrandis yra smarkiai prikimštas maisto arba yra dirginamas diafragmos nervas (medicinos istorijoje egzistuoja aprašytas atvejis, kai paciento diafragmos susitraukimo dažnis sutapo su širdies ritmu, nes pažeistas širdies stimuliatoriaus laidas prisilietė prie diafragmos nervo). Dėl išorinių dirgiklių atsiradusį žagsėjimą sustabdyti nesunku – reikia giliai pakvėpuoti arba išgerti kelis gurkšnius vandens. Tačiau dažnai iškyla klausimas, ar periodiškas žagsėjimas nėra kokios nors ligos simptomas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip, žagsėjimas gali būti kai kurių susirgimų požymis – pavyzdžiui, jei pilvo ertmėje prasidėjo uždegimas, dėl kurio dirginama diafragma dėl to yra dirginama. Kartais žagsėjimas užsitęsia ir tampa skausmingas. Retsykiais jis atsiranda kaip galvos ar nugaros smegenų sutrikimo pasekmė, o taip pat ištinka miokardo infarkto, infekcinių susirgimų bei psichinių sutrikimų atveju. Žagsi be perstojo ir nenormaliai ilgai? Galbūt jau metas susitikti su gydytoju, kuris nustatys priežastį ir paskirs gydymą.

Žiovauji? Tai gerai!

Žiovulys – tai refleksas, kuris atsiranda, jei esi nuvargęs, būni tvankioje patalpoje, kai pablogėja širdies ir kraujotakos sistemos veikla, per mažai juda Tavo raumenys arba esi mieguistas. Žiovulys pasireiškia kaip gilus ištęstas oro įkvėpimas ir ganėtinai greitas iškvėpimas pro plačiai išžiotą nosį, ryklę, balsaskylę, kartu skleidžiant atitinkamus garsus. Žiovavimas yra užkrečiamas, juk tikrai esi pastebėjęs, kad vos tik kas nors pradeda žiovauti, netrukus ir visi aplinkiniai ima tai kartoti. Bet periodiškas žiovavimas gali būti smegenų deguonies bado ir kai kurių kitų rimtų negalavimų priežastimi.

Vienas žiovulio privalumų – spaudimo suvienodinimas. Žiovavimo, kaip ir rijimo metu, išsilygina vidurinės ausies būgninės ertmės spaudimas, o kai kinta išorės slėgis (pavyzdžiui, skrendant lėktuvu), mums „užgula ausis“. Kadangi vidurinės ausies ertmę su rykle sujungia ausies trimitas, žiovaujant ši perėjimas atsidaro, vidurinė ausis yra ventiliuojama, ir jos spaudimas susilygina su atmosferos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų