Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė išduoti ekstradicijai „WikiLeaks“ vadovą Julianą Assange’ą, tačiau suteikė jam dvi savaites pradėti teisinius ginčus iš naujo. Matyt, dėl precedentinių malonių Didžiosios Britanijos prieglobstį pamėgo ir kontroversiškai vertinami rusų oligarchai.
Didžiosios Britanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas J. Assange’ą gerokai priartino prie teismo proceso Švedijoje. Jis beveik dvejus metus bylinėjosi dėl galimybės jį išduoti šios šalies teisėsaugai.
Aukščiausiojo Teismo vadovas Nicholas Philipsas skaitydamas nuosprendį tvirtino, kad šioje byloje priimti sprendimą teisėjams nebuvo lengva. Tačiau britų teismas į sprendimo priėmimą žvelgė labiau techniškai ir pareiškė abejonių, ar švedai tinkamai prašė „WikiLeaks“ vadovo ekstradicijos.
Pastarojo teisininkai tvirtina, kad ne, mat suėmimo orderį išdavė ne teisėjas, o prokuroras. Tokią teisingumo proceso praktiką jie vadina savavališka ir neteisinga. O Švedijos pareigūnai tvirtina, kad šioje šalyje, skirtingai nei kitose Europos valstybėse, valstybinis kaltintojas atlieka ir pusiau teisminę funkciją.
Vis dėlto Didžiosios Britanijos teismas nusprendė išduoti J. Assange’ą Švedijai, nors jo advokatė Dinah Rose tvirtina, kad teismo sprendimas daugiausia paremtas sutartimi, kurios išaiškinimo ji neturėjo galimybės užginčyti. Tad teismas jai suteikė dvi savaites pateikti siūlymams, o tai reiškia, kad J. Assange’as nebus išduotas Švedijai bent jau iki antrosios birželio pusės.
Bijo JAV
Net jeigu Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis Teismas nuspręs nebenagrinėti šios ekstradicijos klausimo iš naujo, J. Assage’as galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nors Didžiosios Britanijos teisininkai abejoja, ar pavyktų įrodyti, kad Švedijoje jam gresia fizinis ir psichologinis pavojus.
Iš Australijos kilęs buvęs programišius J. Assange’as tarptautiniu mastu tapo žinomas, kai 2010-aisiais išplatino šimtus tūkstančių slaptų JAV dokumentų, įskaitant ir vaizdo įrašą, kuriame JAV kariai šaudo į civilių minią Irake. Tai ne tik šokiravo Vašingtoną, bet ir destabilizavo JAV diplomatinę padėtį pasaulyje.
Regis, kilnių siekių įkvėptą darbą aptemdė dviejų švedžių kaltinimai priekabiavimu ir išprievartavimu, tačiau J. Assange’as tvirtina, kad nors ir nėra kaltas, baiminasi, jog Švedijoje nesulauks objektyvaus teismo proceso. Jis ir jo šalininkai teigia, kad šie kaltinimai gali būti priedanga norint jį iš tiesų išduoti JAV.
Teisininkai Švedijoje tvirtina, kad J. Assange’o teiginiai nėra logiški, mat JAV jis vienodai gali būti išduotas ir Švedijos, ir Didžiosios Britanijos teismo.
Didžioji Britanija šiuo metu svarsto ne tik šią garsią ekstradicijos bylą. Pastaruosius kelerius metus Londonas tapo ir kontroversiškai vertinamų Rusijos oligarchų prieglobsčiu. Tarp pastarųjų teismo procesų galima paminėti Boriso Berezovskio teisinį ginčą su Romanu Abramovičiumi, Arkadijaus Gaidamako kaltinimus buvusiam verslo partneriui Levui Levievui, taip pat Olego Deripaskos bei Viktoro Vekselbergo ieškinį kompanijai „Glencore“ ir žinoma, Vladimiro Antonovo teismą dėl ekstradicijos Lietuvai.
Du bankininkai
Beje, pastarasis siejamas su neseniai įvykusiu bandymu nužudyti kontroversiškai vertinamą Rusijos bankininką Germaną Gorbuncovą prie jo prabangios rezidenijos Londone.
Anot Rusijos žiniasklaidos, šiuos du bankininkus sieja ne tik pastarieji įvykiai, kuriuos, anot žurnalistų, reikėtų tirti kaip vieną „Rusijos mafijos sutartį“. Yra ir daugiau spėlionių, kas galėjo užsakyti G. Gorbuncovo žmogžudystę, turint omenyje įvairiaspalvę jo praeitį.
Su vyresniuoju ir jaunesniuoju Antonovais jis susipažino 2006 metais, kai įsigijo dviejų jų valdomų bankų akcijų. Tačiau visi jie Rusijoje įsivėlė į ne vieną skandalą, o šalies teisėsauga iškėlė jiems bylą dėl pinigų plovimo. V. Antonovas buvo siejamas su Rusijos centrinio banko pareigūno Andrejaus Kozlovo nužudymu, o G. Gorbuncovas negalėjo paaiškinti, kur iš „Konversbank“ dingo 1 mlrd. JAV dolerių (2,76 mlrd. litų). Tad 2009 metais šie rusų oligarchai persikraustė į Londoną.
Praėjusiais metais Lietuva pareikalavo V. Antonovo ekstradicijos dėl įtariamų machinacijų banke „Snoras“, o Moldovos pareigūnai paskelbė tarptautinę G. Gorbuncovo paiešką dėl 5 mlrd. JAV dolerių trūkumo šalies „Universalbank“.
Truks ilgai
Teismas dėl V. Antonovo ir jo partnerio Raimondo Baranausko ekstradicijos turėtų vėl vykti šiomis dienomis.
Britų policija taip pat tiria nepatenkintų G. Gorbuncovo keditorių ir partnerių pretenzijas. Šiame tyrime nematyti politinių motyvų, tačiau rusų oligarchas planuoja prašyti politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad tai reali galimybė.
Faktai: Ekstradicija
Ekstradicija – teisės aktas, kuriuo vienoje valstybėje sulaikytas nusikaltimu įtariamas ar kaltinamas asmuo perduodamas kitai valstybei
Londonas tapo kontroversiškai vertinamų Rusijos oligarchų prieglobsčiu: ten vyksta Boriso Berezovskio teisinis ginčas su Romanu Abramovičiumi, nagrinėjami Arkadijaus Gaidamako ir Levo Levievo, Olego Deripaskos bei Viktoro Vekselbergo ieškiniai bei Vladimiro Antonovo ekstradicija Lietuvai.
Londono teismui nusprendus patenkinti „WikiLeaks“ vadovo Juliano Assange’o ekstradiciją būtų sukurtas precedentas ir ,,Snoro” vadovų ekstradicijai į Lietuvą.
Evelina POVILAITYTĖ
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 22(84) birželio 11-17 d.), rubrikoje „Tryliktas puslapis“.
