Savaitės pradžioje mokslininkai pranešė, kad itin didelis ugnikalnis, kurio išsiveržimas keltų grėsmę visai žmonijos civilizacijai, gali susiformuoti kur kas greičiau nei buvo manyta iki šiol, rašo „The Independent“.
Mokslas jau senokai žino apie itin didelio masto ugnikalnių išsiveržimus, tačiau iki šiol vulkanologai stokojo apie juos gilesnių žinių. Visame pasaulyje tėra vos keletas tokių vulkanų, tačiau jei nors vienas iš jų išsiveržtų, pasekmės būtų apokaliptinės. Manoma, kad itin didelio ugnikalnio išsiveržimo sukelta garso banga apskrietų visą Žemės rutulį. Dangų užklotų debesys sumišę su pelenais ir įvairiomis dujomis. Pakitusi atmosferos sudėtis užgožtų saulės šviesą, o žemę laistytų užnuodytas lietaus vanduo.
Mokslininkų teigimu didesnę žalą Žemei galėtų padaryti tik susidūrimas su dideliu asteroidu.
Anksčiau buvo manoma, kad didelio masto ugnikalnių išsiveržimai įvyksta maždaug kas 100 ar 200 tūkst. metų. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad susiklosčius tinkmamomis aplinkybėms tokio vulkano susiformavimas gali užtrukti vos kelis tūkstančius ar net kelis šimtus metų.
Šios naujienos sujaudino JAV įsikūrusio Jeloustouno nacionalinio parko tyrėjus, mat po šiuo gamtos stebuklu, kelių kilometrų gylyje slypi didžiulis lavos ežeras, kuris gali netikėtai išsiveržti. Mokslininkai pastebėjo, kad nuo 2004 metų šis lavos ežeras sparčiai didėja. Paskutinį kartą superugnikalnis Jeloustouno nacionalinio parko vietoje išsiveržė maždaug prieš 600 tūkst. metų. Tuometinis išsiveržimas suformavo dabartinį regiono kraštovaizdį.
Tikėtina, kad toje pačioje vietoje išsiveržimas pasikartos, tačiau niekas negali nurodyti tikslios nelaimės datos.
Per pastaruosius 2,1 mln. metų įvyko trys itin didelių ugnikalnių išsiveržimai. Paskutinysis milžiniškas ugnikalnis nusičiaudėjo prieš 74 tūkst. metų. Tuo metu pasaulinę katastrofą sukėlė ugnikalnis Sumatroje, kurio išsiveržimas buvo dešimt tūkstančių kartų galingesnis nei Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimas.
Vanderbilto universiteto mokslininkas dr. Guilherme'as Gualdas sako, kad tokio dydžio magmos ežeras, kokį šiandien stebime po Jeloustouno parku, negali išlikti stabilus ilgesnį laiko tarpą. Anot jo, anksčiau ar vėliau jis turės išsiveržti į paviršių.
Šiame vaizdo siužete galite susipažinti Šv. Elenos ugnikalnio išsiveržimo padariniais, kuriuos devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje patyrė JAV gyventojai Vašingtono valstijoje.
