Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“.
2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.
Dabar, kai visi galvoja apie Graikijos išėjimą iš euro zonos, tarptautinių įmonių finansų operacijos įgavo pagreitį. Pavyzdžiui, WPP, „Reckitt Benckiser“ ir „Diageo“ pradėjo kasdien išiminėti eurus iš savo sąskaitų tam, kad apsisaugotų nuo staigios devalvacijos rizikos.
Seras Martinas Sorrellis, WPP vadovas, patvirtino, kad reklamos milžinė taip pat keičia nenaudojamus eurus į saugesnes valiutas, ypač JAV dolerį, tam, kad sumažintų riziką.
Atsargumo priemonės yra tarptautinių įmonių veiklos dalis. Tačiau šiuo metu, kai Graikijos išėjimas lemtų nuvertėjusios drachmos įvedimą ir kitus šalutinius efektus, nenumatytų atvejų planavimas vyksta žymiai intensyviau nei tiesiog mažinant priklausomybę nuo vienos valiutos.
Charlesas Randellas, „Slaugter&May“ teisės firmos partneris, teigia, kad yra dvi įmonių kategorijos: “Yra finansinis sektorius, kuris šias problemas intensyviai stebi jau ilgą laiką, nuo tada, kai reguliuotojai liepė jiems ruoštis nenumatytiems atvejams. Tačiau kitos įmonės susiduria su įvairesnėmis problemomis. Kai kurios yra labai priklausomos nuo euro zonos. Kai kurias tiesiog gali paveikti užkratas.“
„Slaughter&May” ataskaitoje teigiama, kad pirmas įmonių žingsnis yra identifikuoti „materialinį pažeidžiamumą“ visoje įmonių grupėje. Šaliai palikus euro zoną, įmonės turi apsvarstyti denominacijos riziką arba turto, esančio įmonių sąskaitose, nuvertinimą.
Kaip aiškina C. Randellas, pavojingiausio scenarijaus atveju, kompanija turi didelę antrinę bendrovę, kuri yra įsiskolinusi eurais, o jos įplaukos staiga tampa drachmomis. Tokį atvejį apsunkintų ir tai, jeigu šalis palikusi euro zoną neįvykdytų savo įsiskolinimų, nes tokiu atveju žlugtų šalies bankų sistema.
Simonas Collinsas, KMPG pirmininkas, tiki, kad iki pastaruojo metu daugelis įmonių rimtai nesusimąstė apie riziką, kurią kelia euro zonos išsiskyrimas.
„Mes jaučiame, kad nepakankamai įmonių imasi nepakankamai veiksmų. Daugelis jų tik per pastarąsias porą savaičių nusprendė, kad reikia daryti daug daugiau“, - sakė jis.
„Jie žiūrėjo į tai dirbtinai. Jie suformavo tiesioginį pažeidžiamumą pagal pirminę riziką, kurią kelią, pavyzdžiui, graikų įmonės, kurios yra joms skolingos. Tačiau bėda ta, kad įmonių tiekimo grandinės sudaro kompleksinį tinklą. Tarkim, jums perkant detales, kažkur tiekimo grandinėje gali būti tiekėjas iš Graikijos, kuris paveiks visą grandinę.“
S. Collinsas tiki, kad įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti „planams B“.
„Jos turėtų daugiau susimąstyti apie kredito galimybes ir partnerius, kurie yra priklausomi nuo Graikijos“, - sako jis.
Tačiau Graikijos nesugebėjimas suformuoti vyriausybės paskatino įmones labiau sunerimti.
„Po Graikijos rinkimų jaučiasi sintensyvėjimas“, - sako S. Collinsas ir teigia, kad KPMG sulaukė daug didelių įmonių, kurios aktyviau ieško atsarginių planų patarimų.
Graikijos išėjimas ir galimas kontraktų eurais denominavimas į drachmas sukeltų milžinišką teisinę kovą dėl „lex monetae“ principo, kuris teigia, kad valstybė pati nusprendžia, kokia valiuta sumokėti savo įsiskolinimus.
Euro atžvilgiu šis principas yra minų laukas, nes ekonominė monetarinė sąjunga įpareigojo visas valstybes nares „neatšaukiamai“ perduoti monetarinę nepriklausomybę Europos Sąjungai. Tačiau, jei Atėnai atsisakytų euro, Graikijos įmonės teigtų, kad jos vykdys visus įsiskolinimus nuvertėjusia drachma ir vietiniai teismai tokią nuostatą tikriausiai paremtų. Tada daug kas priklausytų nuo kontraktų teisinės jurisdikcijos bei klausimo, ar juose toks atvejis buvo numatytas.
„Slaughter&May” teigia, kad „taikomos teisės ir jurisdikcijos pasirinkimas yra svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti.“
Nepaisant problemų kompleksiškumo, kompanija užsiimanti valiutų prekyba „Icap“ yra ganėtinai atsipalaidavusi dėl Atėnų išėjimo.
„Klausimas yra kada, o ne ar Graikija paliks eurą, – sako įmonės vadovas Michaelas Spenceris. – Mes sugebėsime pasiūlyti savo paslaugas drachmomis labai greitai.“
Kaip teigia M. Spenceris: „Mes nesame dalis atsiskaitymų sistemos. Mes patys neturime obligacijų ar vertybinių popierių. Net kai „Lehman Brothers“ bankrutavo, mes turėjome keletą milijardų dolerių vertės neišpirktų vertybinių popierių atsiskaitymų ir mes tai išsprendėme be jokių nuostolių.“
