Panašu, kad nekęsti Volstryto yra sena amerikiečių tradicija, siekianti dar Thomo Jeffersono laikus, kuomet šis prakeikė pinigus įsimylėjusį Alexanderį Hamiltoną. Per šiuos šimtmečius Volstrytas keikiamas vis dėl tų pačių priežasčių: jis juk nieko neveikia! Jis kuria chaosą! Tai parazitas, kuris kenkia sunkiai dirbantiems amerikiečiams! Bet, objektyviai įvertinant šio fundamentalaus finansų centro veiklą, tokio pobūdžio kritika pasirodo besanti visiškai nepagrįsta.
Kaip pasakoja „Nytimes.com“, stambiausi JAV investiciniai bankai, komerciniai bankai ir kelios didžiosios draudimo kompanijos (kitaip tariant, tai, ką įprastai siejame su Volstrytu) atlieka itin reikšmingą tarpininkavimo vaidmenį – skolintojus suveda su besiskolinančiaisiais. Ir dažniausiai ši finansų industrija visa tai daro nepriekaištingai gerai. Matyt, tinkamiausias būdas suprasti tikrąją Volstryto reikšmę yra pabandyti įsivaizduoti, kaip mūsų gyvenimas atrodytų be šio finansų centro.
Skurdieji ir toliau išliktų skurdžiais
JAV žmonės gali naudotis kreditinėmis kortelėmis, įkeisti savo turtą, imti apdraustas paskolas, atsižvelgti į kredito reitingą, žodžiu, savo veiklą vykdyti, naudojantis visomis novatoriškomis Volstryto finansinės sistemos priemonėmis, kurių pagalba visa finansų sistema yra įgali funkcionuoti veiksmingiausiu būdu: įtikinant dideles pinigų sumas turinčias institucijas pinigus perduoti tiems, kurie jų turi mažiau. Be abejo, JAV vartotojų įsiskolinimas yra galbūt kiek per didelis, bet tai tikrai mažesnė problema nei tai, su kuo susiduria daugelis kitų valstybių. Didžioji dalis pasaulio gyventojų tiesiog neturi priėjimo prie modernios finansų sistemos, o geresnės alternatyvos už dabartinį finansų sistemos mechanizmą, kurio pagalba pertekliniai pačių turtingiausiųjų pinigai tarpininkaujant skolintojams atsiduria ir pas skurdesnius žmones, tiesiog nėra.
Vidurinioji klasė tiesiog neegzistuotų
Arba bent jau atrodytų visiškai ne taip, kokia yra dabar. Vienas iš ydingiausių bruožų valstybėse, kuriose nefunkcionuoja moderni finansų sistema, yra tas, jog jose iš esmės neegzistuoja ir į viršų nukreiptas finansinis visuomenės mobilumas. Savo ruožtu moderni finansinių paslaugų industrija iš principo veikia tarsi savotiška fiskalinė laiko mašina – kolektyviai surinkdama žmonių santaupas ir paversdama jas į įvairiausių rūšių paskolas. Tai žmonėms suteikia galimybę disponuoti pinigais, kurių realiai jie dar nėra uždirbę. Jei tokie pinigai yra leidžiami išmintingai, tuomet šie tarsi iš ateities pasiskolinti pinigai pačią žmonių ateitį paverčia šviesesne ir labiau užtikrinta.
Šiais laikais daug kritikos susilaukia pernelyg didelis studentų įsiskolinimas. Bet paskolos studentams JAV situaciją pakeitė tik į gerąją pusę – juk priešingu atveju nesuskaičiuojama daugybė darbininkų klasės vaikų taip niekada ir nebūtų galėję įgyti siekiamo išsilavinimo. Be to, daugelis jų savo verslą pradėjo vien todėl, jog savo laiku turėjo galimybę pasiimti paskolą.
Daugelis nuostabių dalykų taip niekada ir nebūtų atsiradę
Galite pagalvoti apie tam tikrus dalykus, be kurių dabar neįsivaizduojate savo gyvenimo – nesvarbu, ar tai būtų gyvybiškai svarbūs medikamentai, ar gurmaniškas ožkos pieno sūris, bet tokios produkcijos gaminimas savo laiku galėjo atrodyti kaip pakankamai rizikingi projektai. Kol skaitote šį straipsnį, greičiausiai jūsų pinigai, kartu su kitų žmonių santaupomis, yra paverčiami į vieną bendrą ir didelį fondą, iš kurio pinigai gali būti skolinami tokiems verslo projektams, kurių įgyvendinimo sėkmė dažnu atveju atrodo itin abejotina. Be abejo, savo pinigų tokiems projektams jūs tiesiogiai niekada neskolintumėte. Bet modernioje finansų sistemoje jūsų laisvi pinigai vis vien yra paskolinami įvairių kompanijų veiklai. Mat Volstrytas jūsų ir kitų žmonių pinigus paverčia tokiu milžinišku bendru kapitalu, jog skolinimo rizika yra visiškai minimizuojama, o už paskolintus pinigus realizuotos gali būti netgi iš pirmo žvilgsnio kvailai atrodančios verslo idėjos. Bet galbūt būtent tokių verslo idėjų dėka ir bus sukurti nauji reikšmingi produktai bei paslaugos.
Tad ar yra pagrindo ir toliau nekęsti Volstryto?
Žinoma. Ir tam yra bent pora priežasčių. Volstryto įstaigos veikia besiremdamos pakankamai žiauriomis kapitalizmo sistemos praktikomis: finansinis priešininkų žlugdymas, įmokų didinimas, vengimas laikytis finansinių įsipareigojimų. Bet, deja, Volstryte veikiantiems didiesiems bankams tokios griežtos taisyklės dažniausiai tiesiog negalioja. Nemažai ekonomistų pagrįstai mano, kad per pastarąjį dešimtmetį didžioji dalis Volstryto veiklos nuo finansinių žmonių poreikių tenkinimo buvo sąmoningai perorientuota į asmeninės naudos siekimą – Volstryto įstaigos, pasinaudodamos parankiomis žaidimo taisyklėmis, tiesiog siekia kuo daugiau uždirbti.
Antra, laikoma, kad pagrindine šio finansų centro funkcija turėtų būti visos finansų sistemos stiprinimas ir jos atsparumo rizikai didinimas. Kita vertus, panašu, kad Volstrytas kartais elgiasi visiškai priešingai, taip sukeldamas krizines situacijas. Bet turbūt didžiausia priežastis nekęsti Volstryto yra tai, jog šis finansų centras tiek daug amerikiečių privertė nekęsti to, kas yra tiesiog nepakeičiamas modernios finansų sistemos elementas.
