• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę atliktas Europos bankų streso testas parodė, kad žemyno bankų kapitalo trūkumas sudaro apie 115 mlrd. eurų. Vokietijos dienraštis „Der Spiegel“ kalbino Europos bankininkystės institucijos (EBA) vadovą Andrea Enria, kuris teigia, kad Europos bankininkystės sektoriaus laukia dideli iššūkiai.

REKLAMA
REKLAMA

Europos bankininkystės institucija buvo įkurta tam, kad stabilizuotų bankų sistemą. Ar šis planas buvo įgyvendintas, „Der Spiegel“ paklausė A. Enrios.

REKLAMA

Dar yra labai anksti apie tai kalbėti. Mes savo veiklą pradėjome sausio mėnesį, esant labai sudėtingoms rinkos aplinkybėms. Panašu, kad mes statome namą, kuriame turėsime gyventi, o už lango siaučia audra. Tačiau jau dabar yra keletas teigiamų dalykų. Vienas iš trūkumų prieš įkuriant EBA buvo nesugebėjimas susitarti dėl politinių sprendimų Europos Sąjungos (ES) viduje. Jau pirmaisiais savo veiklos mėnesiais EBA pademonstravo, jog situacija keičiasi.

Šiuo metu atrodo, kad Europos bankų sistema yra kaip niekada pažeidžiama. Kas nutiko?

Bankų sektorius darė viską, kad sutvirtintų savo padėtį po to, kai žlugo „Lehman Brothers“. Tačiau dabar valstybių skolų krizė daro didelį spaudimą bankų finansavimui, ypatingai sunkumus išgyvenančiose valstybėse. Nuo liepos mėnesio vos keli bankai sugebėjo finansuoti savo operacijas, tačiau tai vyko labai didele kaina. Jei bankai neturi finansavimo, jie neskiria kreditų, o tai paveikia realią ekonomiką. Mes esame įstrigę užburtame rate, tačiau privalome iš jo ištrūkti.

Praėjusią savaitę paskelbti streso testų rezultatai ir nauji kapitalo reikalavimai tik dar labiau destabilizavo situaciją.

Problema yra ta, kad visi į tai žiūri, kaip į savotišką grožio konkursą – ar Vokietijos bankai yra geresni už Italijos ar Britanijos bankus? Tačiau tai nėra esmė. Mes turime žiūrėti į tai, ko reikia visam Europos bankų sektoriui. Europos bankams turime skirti pakankamai kapitalo, kad užtikrintumėme, jog jie gali atsilaikyti prieš sukrėtimus ir toliau remti ekonomiką. Krizė pasiekė sisteminį lygmenį. Tai jau nebėra vien tik pirštų rodymas į silpnus bankus.

Vokietijos bankai skundžiasi tuo, kaip buvo atlikti paskutinieji streso testai. Jie teigia, kad jūsų veiksmai buvo chaotiški, o kriterijai nuolat keičiami.

Iš dalies aš suprantu bankų nusiskundimus dėl to, kad mes nuolat keičiame taisykles ir taip sukuriame dar daugiau nežinomybės, tačiau tai daryti yra būtina. Kiekvieną kartą mums pradedant šiuos testus, mes suvokiame, kokia skirtinga yra reguliacinė terpė. Taigi, judėdami į priekį mes turime prisitaikyti ir visiems ES bankams skirti vienodus nurodymus.

Ar prašymas sureguliuoti visą Europos bankų sistemą yra per didelis mažai jūsų komandai?

Tai yra labai sudėtinga. Tačiau Europos finansinės priežiūros sistema yra EBA ir nacionaliniai prižiūrėtojai. Mes neprivalome vieni prižiūrėti visos sistemos. Mūsų mandatas yra užtikrinti, kad visų institucijų veikla yra koordinuota.

Italijos akcijų ir mainų komisijos (CONSOB) vadovas apkaltino jus besielgiant kaip Irano lyderis Ajatola Khomeini.

Nepaisant visų šių pranešimų apie ginčus, bendravimas su nacionalinėmis institucijomis išlieka labai geras. Rugsėjo mėnesį įvyko reikšmingas pasikeitimas: krizė dar labiau pablogėjo. Krizės metu yra natūralu, kad yra bandoma iškelti nacionalinius barjerus. Vyriausybės koncentruojasi ties nacionalinių bankų apsauga, veiksmai tampa nekoordinuojami.

Vokietijos bankų sektoriaus rezultatai buvo siaubingi: jūsų skaičiavimais, Vokietijos bankų kapitalo reikalavimai išaugo nuo 5 mlrd. iki 13,5 mlrd. eurų. Ar Vokietijos bankų sistema iš tiesų yra tokia silpna?

Dideli skaičiai dar nereiškia, kad bankai yra prastoje padėtyje.

Tačiau būtent taip yra interpretuojami šie skaičiai.

Kalbant apie sunkiausią bankų problemą – finansavimą – Vokietijos bankai atrodo kur kas geriau nei kitų šalių bankai. Tačiau tai nereiškia, kad jiems nekyla jokia grėsmė. Jie taip pat privalo sutvirtinti savo kapitalo pozicijas.

Esant dabartinai situacijai bankai iki kitų metų birželio turi atrasti milijardus naujo kapitalo nepaisant to, kad rinkos yra praktiškai įšaldytos. Kodėl nustatėte tokį griežtą tvarkaraštį?

ES finansų rinkose yra didelių pavojų, kurie gali įvykti bet kuriuo metu. Mes paprasčiausiai negalime ilgiau laukti kol bankai tam pasiruoš.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau galbūt jūs verčiate daugelį bankų prašytis valstybių paramos.

Yra daug kitų būtų padidinti kapitalo kiekį. Bankai gali išleisti naujas obligacijas...

Kurių niekas nepirks...

...ir jie gali išlaikyti savo pajamas...

...kurios nebus labai didelės tokiais sunkiais metais kaip šie.

Pirmasis metų pusmetis nebuvo toks jau blogas. Tačiau taip pat yra ir kitų galimybių, tokių kaip išleisti nenumatytąjį kapitalą arba parduoti tam tikras veiklos šakas.

Tokie bankai kaip „Commerzbank“ aiškiai pareiškė, kad sumažins savo veiklos ir kredito portfelius. Ar jūs neslopinate ekonomikos didindami kapitalo reikalavimus?

Mes neleidžiame bankams mažinti kreditavimo.

Tačiau jūs praktiškai negalite uždrausti jiems to daryti.

Be abejo ne, mes nesame Didysis brolis. Tačiau bankai nacionaliniams prižiūrėtojams turi pateikti planus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jie ketina užpildyti mūsų nustatytą spragą. Deficitas yra pastovus skaičius ir jį galima užpildyti pardavus kai kurias veiklos šakas ar antrines įmones, tačiau jei bankai, pavyzdžiui, sumažintų kreditavimą smulkiam ir vidutiniam verslui, tuomet nebus laikoma, kad mūsų tikslas yra pasiektas.

Ar yra įmanoma, kad kredito portfeliai bus parduoti rizikos draudimo fondams?

Taip, nes parduodant ką nors kitai finansinei institucijai, kreditas išlieka...

...tačiau jūs nedarote finansų sistemos saugesne. Rizika tiesiog yra vartoma aplinkui.

Mes turime padaryti bankus saugesniais. Tai yra aiškus politinis sprendimas, kurį nustatė Europos Komisija ir G-20 grupės valstybės. Bankai privalo turėti daugiau kapitalo ir mažiau įsiskolinimų. Bet kuriuo atveju reikia matyti visą vaizdą: priėmus sprendimą dėl valstybių skolos krizės, pagerės ir bankų padėtis.

Vis didėja visuomenės nepasitenkinimas bankų paslaugomis. Ar bankininkai ko nors išmoko iš šios krizės?

Bankų elgesys ir jų veiklos modeliai keičiasi kur kas labiau, nei tai yra pastebima visuomenėje. Aš nerimauju dėl visai kitų dalykų: problema, su kuria mes dabar galbūt susiduriame, yra ta, kad bankai vis rečiau yra linkę rizikuoti. Tai galiausiai gali privesti prie skausmingos finansų krizės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų