Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys teigia, kad turizmo sektoriuje bręsta naujas „Snoras“ ir skundžia Ūkio ministeriją prokurorams už įstatymo nevykdymą. Ministerija kaltinimus atmeta ir teigia, kad jokio pavojaus nėra. Reikalavimas kelionių agentūroms apsidrausti, kitaip tariant, turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą, anot ministerijos, yra taisytinas, nes, neva, reikėtų uždaryti visas turizmo agentūras.
Apeliuoja į visus
„Kreipiausi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas ginti viešąjį interesą bei ištirti, kodėl yra vilkinamas Turizmo įstatymo įgyvendinimas. Taip pat kreipiausi į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tenka tik apgailestauti, nes iki šiol šie reikalai į priekį nepasistūmėjo.
Taigi, norėčiau dar kartą viešai paklausti Ūkio ministerijos bei Turizmo įstatymo įgyvendinimą prižiūrinčio Valstybinio turizmo departamento atstovų: kodėl jau beveik pusmetį yra delsiama priimti Turizmo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus? Turime paradoksalią situaciją, kai yra priimtas įstatymas, tačiau praktikoje jis neveikia.
Seniai seku ir stebiu Valstybinio turizmo departamento veiklą, daugybę kartų atkreipiau ir ankstesnio, ir dabartinio Ūkio ministro dėmesį į trūkumus. Deja, matau vien keistą užsispyrimą ir demagogiją – pradedant nesugebėjimu įgyvendinti Seimo priimto Turizmo įstatymo ir baigiant tokiais neefektyviais projektais, kaip TIC, kurių finansavimas, mano nuomone, neturi prasmės. Kodėl valstybė turi išlaikyti tokią organizaciją, kuri nesugeba tinkamai vykdyti tiesioginių savo funkcijų?“, – pranešime piktinasi D. Budrys.
Ši situacija, pasak D. Budrio pranešimo spaudai, pirmiausiai kenkia vartotojams, kuriems įstatyme numatytos garantijos realiai neveikia. „Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, 2011 metų spalio 25 dieną vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje atvirai pripažino, kad įstatymas nevykdomas, tačiau situacija ir toliau lieka nepakitusi. Vengimas įgyvendinti naujos Turizmo įstatymo redakcijos nuostatas, nenoras reglamentuoti finansinių įsipareigojimų vykdymo garantijas poįstatyminiais aktais, anot Seimo nario, gali siekti milijoninius nuostolius vartotojams.
„Būtent dėl šių priežasčių, remdamasis Konstitucijos 18 str. nuostatomis, Prokuratūros įstatymo 2 str. bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais viešojo intereso gynimą, paprašiau generalinio prokuroro atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Turizmo įstatymo nuostatų nevykdymo ir patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis.
Toliau atidžiai seksiu šią situaciją ir, matydamas vilkinimą, sieksiu, kad toks aplaidumas nebūtų priimamas kaip norma, kad už tai atsakytų institucijos, neatlikusios įstatyme numatytų savo pareigų“, – teigia D. Budrys.
Seimo narys teigia norįs pabrėžti, kad situacija yra rimtesnė, nei atrodo. „Jovitos turizmo agentūros“, taip pat bendrovės „Gustus vitae“ klientai jau patiria, ką reiškia likti be draudimo. Bijau, kad neištiktų kaip su „Snoro“ banku, kuomet prireikė per dieną pakeisti krūvą įstatymų ir pripažinti, kad bankų priežiūroje klestėjo netvarka bei savivalė, biurokratinis požiūris ir neatsakingumas. Turime nedelsiant reaguoti, jei nenorime antro „Snoro“. Nebent Ūkio ministras nuostolius atlygins iš savo reprezentacinių lėšų fondo, tačiau gali jo pritrūkti“, – abejojo D. Budrys.
„Galiojančio Civilinio kodekso 6.1018 straipsnis nustato, kad: „6.1018 straipsnis. Specialios draudimo šakos ir grupės Šio skyriaus taisyklės taikomos įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita“- primena D. Budrys.
Ministerija: įstatymą riekia tikslinti
Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Laura Šebekienė patvirtino, kad jos komentaras suderintas su ministru, ir atmetė D. Budrio priekaištus:
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai visiškai apsaugo turistą (pabrėžiama ministerijos, –Balsas.lt) nuo kelionių organizatorių ar kelionių agentūrų bankrotų. Svarbu akcentuoti, kad Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrutavus kelionių agentūroms, turistai nuostolių nepatiria. Beveik visi agentūrų įsiskolinimai yra juridiniams, o ne fiziniams asmenims.
Įstatymu užtikrinama, kad net ir bankrutavus kelionių agentūrai, iš kurios turistas pirko kelionę, turistą į tą kelionę turi vežti kelionių organizatorius. Visi kelionių organizatoriai yra apdrausti turistų naudai. Jei kelionių organizatorius atsisakytų vežti turistą, kuris jau sumokėjo pinigus už kelionę ir nepavykus ginčų su kelionės organizatoriais išspręsti taikiai, turistas turi kreiptis tiesiogiai į Valstybinį turizmo departamentą ginčui nagrinėti ne teismo tvarka arba pareikšti ieškinį teismui.
Šių metų liepą Seimo priimtas Turizmo įstatymas yra įgyvendinamas, todėl Seimo nario D. Budrio kaltinimai, esą įstatymas nevykdomas, yra nepagrįsti. Ginčai kyla dėl vienos įstatymo nuostatos, susijusios su kelionių agentūrų draudimu.
Reikalavimas kelionių agentūroms apsidrausti, kitaip tariant, turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą tokį, koks nustatytas naujame Turizmo įstatyme, prieštarauja Civiliniam Kodeksui. Todėl tokio kelionių agentūrų draudimo produkto draudimo bendrovės negali pasiūlyti.
Jeigu įgyvendintumėme šią nuostatą taip, kaip ji yra surašyta dabar, visos kelionių agentūros turėtų būti uždarytos. Turėtume atimti iš jų licencijas, nes jos negalėtų apsidrausti (kadangi tokio draudimo produkto nėra).
Todėl Ūkio ministerija siūlo patikslinti įstatymo nuostatas, susijusias su kelionių agentūrų prievolių įvykdymo užtikrinimu. Jau šią savaitę Vyriausybę pasieks nutarimo projektas, kuriame siūlomos formuluotės neprieštarautų Civiliniam Kodeksui. Siekiant apsaugoti kelionių organizatorius nuo nesąžiningų kelionių agentūrų veiksmų, Turizmo įstatymo pakeitimo projekte siūloma užtikrinti finansinių kelionių organizatoriaus nuostolių atlyginimą. Tai yra, jei kelionių agentūra ar kelionių agentas bankrutuotų, kelionių organizatoriui būtų pervestos turisto įmokos už organizuotą turistinę kelionę.“
Nacionalinės kelionių vadovų organizacijos (NKVA) vadovė Biruta Luškevičienė portalui Balsas.lt sakė labiau pritarianti Ūkio ministerijos pozicijai, nes esą turizmo verslas ir taip žlugdomas. „Autobusais į užsienį vežami žmonės ir taip draudžiami, tai kam reikia uždėti nedidelėms, bet gerai dirbančioms agentūroms nepakeliamą finansinę naštą“, - stebėjosi ji.
****
D. Budrys atkerta, kad įstatymas turi būti tiesiog vykdomas, be to, anot jo, kelionių organizatoriai, kurie nukenčia nuo agentūrų, surenka ne kieno kito, o privačių asmenų pinigus. „Panašu į Leonido Brežnevo laikų valdininkijos atsirašinėjimą ir svarstymus, kad įstatymas negalioja, jeigu tam ar kitam valdininkui nepatinka. Faktas yra tas, kad žmonės kreipiasi, nes jau yra nukentėjusių. Kiek jų turi būti, kad pradėtume vykdyti įstatymą?“, – piktinasi jis.
Ginčas kilo dėl to, kad Ūkio ministerija neketina vykdyti šių metų birželio 22 dieną Seimo priimto Turizmo įstatymo, kuriame buvo aiškiai apibrėžta, kad turizmo agentūros privalo apsidrausti, taip apsaugant, kad bankroto atveju žmonės neprarastų pinigų.
Įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir kitos šiame įstatyme įgaliotos institucijos šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus parengs ir patvirtins iki 2011 metų liepos 1 dienos.
