REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos valdininkai, Ukrainos politikai, Meksikos narkotikų karteliai, Azijos triados, tarptautiniai prekeiviai ginklais norėdami legalizuoti savo pajamas naudoja tas pačias lengvatinėse mokesčių zonose veikiančias kompanijas, tuos pačius operatorius ir tuos pačius bankus.

Didžiosios Britanijos kompanija Latvijoje plovė Vietnamo triadų, kurios užsiėmė kontrabanda Rumunijoje ir iš Rusijos biudžeto išvogtus pinigus. Dėl jų tyrimą atliko Sergejus Magnitskis.

Vėliau fondo „Hermitage Capital“ teisininką S. Magnitskį, surakintą antrankiais, guminėmis lazdomis mirtinai uždaužė aštuoni kalėjimo „Matrosovskaja tišina“ darbuotojai.

Ekonomika.lt toliau pristato tyrimą, kurį po S. Magnitskio mirties atliko leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistai ir Tarptautinio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centras.

Samdė bedarbius, registravo mirusius

Tyrimo autorių duomenimis, statybų kompanijos „Treid“ įstatinis kapitalas tebuvo 10 tūkst. rublių, vienintelis steigėjas ir direktorius – 31 metų Sankt Peterburgo gyventojas Vladimiras Voronovas. Tyrimo autoriams pavyko susisiekti su V. Voronovu. Jis papasakojo, kad 2006 metais ilgai negalėjo rasti darbo, kol nepamatė skelbimo, kad kažkokiam Regioniniam juridiniam centrui „Severnaja stolica“ reikalingi žmonės direktorių pareigoms. Sutartyje, kurią V. Voronovas pasirašė su centru „Severnaja stolica“, taip tiesiai ir sakoma: V. Voronovas „ne kartą bus“ juridinių asmenų Rusijoje steigėju ir direktoriumi. Tokiu būdu jo vardu buvo įformintos 27 firmos.

Anot V. Voronovo, jam žadėjo, kad po to, kai kiekviena nominaliai įforminta jo vardu firma bus parduota galutiniam pirkėjui, jis iš to gaus savo dalį. Bet, kaip sakė V. Voronovas, jokios dalies jis taip ir negavo, jam tik mokėjo po 100-300 rublių už reikiamų dokumentų pasirašymą pas notarą ir keliones į mokesčių inspekcijas.

Regioninis juridinis centras „Severnaja stolica“, pasirašęs sutartį su V. Voronovu, buvo įsteigtas 2004 metų rugsėjo mėnesį. 2007 metų kovą ši firma buvo likviduota. Vienintelis šios kompanijos steigėjas ir direktorius buvo Igoris Blinnikovas. 2010 metų teismo nutartyje nurodyta, kad mokesčių inspekcijos darbuotojai apklausė I. Blinnikovą kaip firmos, kuri, jų nuomone, buvo naudojama išsisukimui nuo mokesčių, steigėją ir direktorių. I. Blinnikovas, kaip teigiama teismo nutartyje, pranešė mokesčių inspekcijos darbuotojams, kad savo vardu įregistravo eilę juridinių asmenų už piniginį atlyginimą.

2005 metais buvo įsteigta dar viena bendrovė identišku pavadinimu Regioninis juridinis centras „Severnaja stolica“. 2010 metais ir ši firma buvo likviduota.

Ir, pagaliau, 2006 metais atsirado trečioji kompanija identišku pavadinimu Regioninis juridinis centras „Severnaja stolica“. Tyrimo autorių duomenimis, ji egzistuoja iki šiol, bet, atrodo, kad vienintelis jos steigėjas ir generalinis direktorius yra žmogus, miręs prieš penkerius metus. Trečiasis juridinis centras „Severnaja stolica“ įregistruotas Sergiejaus Lubnino iš Sankt Peterburgo vardu. Yra teismo nutartis, kur mokesčių inspektoriai tikrino eilės vienadienių firmų, naudotų mokesčių vengimo schemose, veiklą. Vienos iš jų direktorius ir steigėjas buvo S. Lubninas. Mokesčių inspektoriai, bandydami apklausti S. Lubniną, išsiuntė į Sankt Peterburgą pagal registracijos vietą užklausimą ir gavo atsakymą iš civilinės metrikacijos biuro: S. Lubninas mirė 2007 metų kovo 27 dieną. Tuo pačiu metu, kaip rodo Rusijos kompanijų duomenų bazė, S. Lubninas ir toliau yra 97 kompanijų generalinis direktorius.

Rusijos valdininkai, Ukrainos politikai, Meksikos narkotikų karteliai, Azijos triados, tarptautiniai prekeiviai ginklais norėdami legalizuoti savo pajamas naudoja tas pačias lengvatinėse mokesčių zonose veikiančias kompanijas, tuos pačius operatorius ir tuos pačius bankus.

Didžiosios Britanijos kompanija Latvijoje plovė Vietnamo triadų, kurios užsiėmė kontrabanda Rumunijoje ir iš Rusijos biudžeto išvogtus pinigus. Dėl jų tyrimą atliko Sergejus Magnitskis.

Vėliau fondo „Hermitage Capital“ teisininką S. Magnitskį, surakintą antrankiais, guminėmis lazdomis mirtinai uždaužė aštuoni kalėjimo „Matrosovskaja tišina“ darbuotojai.

Ekonomika.lt toliau pristato tyrimą, kurį po S. Magnitskio mirties atliko leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistai ir Tarptautinio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centras.

Samdė bedarbius, registravo mirusius

Tyrimo autorių duomenimis, statybų kompanijos „Treid“ įstatinis kapitalas tebuvo 10 tūkst. rublių, vienintelis steigėjas ir direktorius – 31 metų Sankt Peterburgo gyventojas Vladimiras Voronovas. Tyrimo autoriams pavyko susisiekti su V. Voronovu. Jis papasakojo, kad 2006 metais ilgai negalėjo rasti darbo, kol nepamatė skelbimo, kad kažkokiam Regioniniam juridiniam centrui „Severnaja stolica“ reikalingi žmonės direktorių pareigoms. Sutartyje, kurią V. Voronovas pasirašė su centru „Severnaja stolica“, taip tiesiai ir sakoma: V. Voronovas „ne kartą bus“ juridinių asmenų Rusijoje steigėju ir direktoriumi. Tokiu būdu jo vardu buvo įformintos 27 firmos.

Anot V. Voronovo, jam žadėjo, kad po to, kai kiekviena nominaliai įforminta jo vardu firma bus parduota galutiniam pirkėjui, jis iš to gaus savo dalį. Bet, kaip sakė V. Voronovas, jokios dalies jis taip ir negavo, jam tik mokėjo po 100-300 rublių už reikiamų dokumentų pasirašymą pas notarą ir keliones į mokesčių inspekcijas.

Regioninis juridinis centras „Severnaja stolica“, pasirašęs sutartį su V. Voronovu, buvo įsteigtas 2004 metų rugsėjo mėnesį. 2007 metų kovą ši firma buvo likviduota. Vienintelis šios kompanijos steigėjas ir direktorius buvo Igoris Blinnikovas. 2010 metų teismo nutartyje nurodyta, kad mokesčių inspekcijos darbuotojai apklausė I. Blinnikovą kaip firmos, kuri, jų nuomone, buvo naudojama išsisukimui nuo mokesčių, steigėją ir direktorių. I. Blinnikovas, kaip teigiama teismo nutartyje, pranešė mokesčių inspekcijos darbuotojams, kad savo vardu įregistravo eilę juridinių asmenų už piniginį atlyginimą.

2005 metais buvo įsteigta dar viena bendrovė identišku pavadinimu Regioninis juridinis centras „Severnaja stolica“. 2010 metais ir ši firma buvo likviduota.

Ir, pagaliau, 2006 metais atsirado trečioji kompanija identišku pavadinimu Regioninis juridinis centras „Severnaja stolica“. Tyrimo autorių duomenimis, ji egzistuoja iki šiol, bet, atrodo, kad vienintelis jos steigėjas ir generalinis direktorius yra žmogus, miręs prieš penkerius metus. Trečiasis juridinis centras „Severnaja stolica“ įregistruotas Sergiejaus Lubnino iš Sankt Peterburgo vardu. Yra teismo nutartis, kur mokesčių inspektoriai tikrino eilės vienadienių firmų, naudotų mokesčių vengimo schemose, veiklą. Vienos iš jų direktorius ir steigėjas buvo S. Lubninas. Mokesčių inspektoriai, bandydami apklausti S. Lubniną, išsiuntė į Sankt Peterburgą pagal registracijos vietą užklausimą ir gavo atsakymą iš civilinės metrikacijos biuro: S. Lubninas mirė 2007 metų kovo 27 dieną. Tuo pačiu metu, kaip rodo Rusijos kompanijų duomenų bazė, S. Lubninas ir toliau yra 97 kompanijų generalinis direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V.Voronovas, firmos „Statybų kompanija „Treid“, kuri iš „Sberbanko“ pervedė 234 mln. dolerių į „Nomirex“ sąskaitą Latvijoje, „savininkas“ papasakojo, kad jis buvo ne vienintelis, kurį juridinis centras „Severnaja stolica“ naudojo kaip nominalų direktorių: „Kiekvieną dieną jie samdė mažiausiai po 10 naujų žmonių“. Aptikti kokius nors realius žmones, kurie būtų valdę centrą, „Severnaja stolica“, nepavyko.

Pinigus plovė per valstybinį banką

Antrąją vietą tarp „lyderių“, pervedusių į britų kompanijos „Nomirex“ sąskaitą Latvijos banke „Trasta Komercbanka Riga LV“ 365 mln. dolerių, užima Maskvos firma „Stail“, turėjusi sąskaitą valstybiniame banke VTB-24. Pirmasis mokėjimas iš „Stail“ sąskaitos VTB-24 banke į „Nomirex“ sąskaitą atliktas 2008 metų liepą. Paskui per vieną mėnesį „Stail“ pervedė britų kompanijai 53 mln. dolerių! Mokėjimų pagrindas visais atvejais buvo, neva, statybinių medžiagų pirkimas.

Šių mokėjimų teisėtumas yra labai abejotinas, kadangi „Nomirex“ savo verslą ataskaitose nurodė kaip „neaktyvų“ (ir ši informacija turėjo būti prieinama VTB-24 saugumo tarnybai), todėl negalėjo pardavinėti jokių prekių kompanijai „Stail“.

VTB-24 atstovas Artiomas Bočkariovas patvirtino, kad „nurodytu laikotarpiu banke iš tikrųjų buvo aptarnaujamas klientas – tokius rekvizitus turintis juridinis asmuo. Kliento atžvilgiu buvo įvykdytos visos įstatymų numatytos identifikavimo ir tyrimo priemonės. Atsiskaitymų, kuriuos vykdė banko klientas, pobūdį ir apimtis bankas vertino atitikties įstatymų reikalavimams požiūriu. Priemonių, kurių ėmėsi bankas, rezultatas buvo tas, kad šio kliento atsiskaitymai buvo nutraukti“. Daugiau informacijos, anot A. Bočkariovo, bankas suteikti negali „dėl būtinybės saugoti bankinę paslaptį“.

Tyrimo autorių duomenimis, bendrovė „Stail“ susikūrė 2008 metų sausio mėnesį. Kompanijos steigėjas – Jekaterina Simčenko, generalinis direktorius – Aleksejus Volodkinas. Moteris su tokiu pačiu vardu ir pavarde, kaip ir Jekaterina Simčenko, 2007 metų liepą buvo paskirta į banko „Magadanskij“ direktorių tarybą, jeigu tikėtume banko akcininkų visuotinio susirinkimo protokolu. Praėjus keliems mėnesiams, 2007 metų pabaigoje, Rusijos centrinis bankas (CB) panaikino „Magadanskij“ banko licenciją: ryšium su įstatymo „Dėl kelio užkirtimo nusikalstamu keliu gautų pajamų legalizavimui (plovimui) ir terorizmo finansavimui“ daugkartiniais pažeidimais kaip tik 2007 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais.

2011 metų birželį bendrovė „Stail“, kuri pervedė britų kompanijai „Nomirex“ 53 mln. dolerių, nustojo egzistavusi – buvo reorganizuota ir, pagal Federalinės mokesčių tarnybos (FMT) duomenis, kartu su dar keturiomis firmomis susiliejo į kažkokią bendrovę „Mersi“ iš Vladivostoko. Susisiekti su žmonėmis, kurie buvo susiję su „Stail“ – J. Simčenko ir A. Volodkinu, nepavyko: į telefoninius skambučius niekas neatsako.

Britų kompanijos „Nomirex“ sąskaita Latvijos banke pasipildydavo ne tik dėl pinigų pervedimo iš stambiausių valstybinių Rusijos bankų, bet ir iš privatiems asmenims priklausančių bankų.

Nuo 2007 metų sausio iki kovo Jungtinėse Valstijose, Oregono valstijoje registruota kompanija „Ziteron Ltd“ iš savo sąskaitos Maskvos „Nefteprombank“ pervedė maždaug 10 mln. dolerių į „VTB Bank AG“(Rusijos banko VTB padalinio Vokietijoje) korespondentinę sąskaitą, iš kur paskui pinigai atėjo į „Nomirex“ sąskaitą Latvijos banke „Trasta Komercbanka Riga LV“. Oregono valstijos komercinis registras byloja, kad „Ziteron Ltd“ yra nurodžiusi Ukrainos miestą Lvovą kaip savo verslo vystymo pagrindinę vietą, o kompanijos prezidentas yra kažkoks Oskaras Augusto Siedieno – 45 metų advokatas iš Panamos, kažkada dirbęs šios respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

O.A. Siedieno oficialiame laiške, adresuotame laikraščiui „Novaja gazeta“ ir Tarptautiniam korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centrui pranešė, kad „mūsų advokatų firma, kuriai aš vadovauju Panamos mieste kaip praktikuojantis advokatas, kompanijos „Ziteron Ltd“ niekada nesteigė, nevaldė ir nebuvo jos rezidentinis agentas“.

Mūsų klientas Maskvoje Olegas Volis, buvęs kompanijos „Russkaja pravovaja kompanija“ bendradarbis, paskyrė mane šios kompanijos nominaliu direktoriumi. Kaip kompanijos „Ziteron Ltd.“ nominalus direktorius aš pasirašiau pono Olego reikalavimu tris įgaliojimus. Tokiu būdu, pareiškiu, kad aš niekada nežinojau apie banko sąskaitų buvimą, aš niekada jų netvarkiau ir neturėjau galimybės tomis sąskaitomis naudotis, ir nežinau, kokias operacijas vykdė ši kompanija“

Susisiekus su maskviečiu teisininku Olegu Voliu, kuris dirbo ne vienoje vidutinėje juridinėje kompanijoje, jis pasakė, kad taip pat atliko tarpininko funkcijas amerikiečių firmos „Ziteron Ltd.“ įstaigoje – ši firma 2007 metais iš Maskvos „Nefteprombank“ pasiuntė apie 10 mln. dolerių į „Nomirex“ sąskaitą Latvijoje. O. Volis papasakojo, kad prieš keletą metų į jį kreipėsi žmogus, kuris paprašė pagelbėti steigiant lengvatinėse mokesčių zonose veiksiančią kompaniją. „Jo vardas – Maksimas. Pavardės aš neklausiau ir nežinau jos iki šiol. „Ziteron Ltd.“ buvo įsteigta jam, ir aš nežinau, kokiems tikslams ši kompanija jam buvo reikalinga“. Anot O. Volio, su Maksimu jis susipažino atsitiktinai, per bendrus pažįstamus, „kaip paprastai būna“. Vėliau O. Volis mėgino vėl susisiekti su Maksimu, bet jo telefonai tylėjo. O. Volis pateikė penkis mobiliųjų telefonų numerius, kurie, neva, priklausė Maksimui, bet nė vienas iš jų nebeegzistuoja. Tarp kitų Maksimo kontaktų buvo ir „Nefteprombank“ korporacinis elektroninis adresas, iš kurio buvo pervedinėjami pinigai kompanijai „Nomirex“.

„Nefteprombank“ prezidentas Ivanas Gubenko leidiniui „Novaja gazieta“ ir Tarptautiniam korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centrui adresuotame laiške pranešė, kad bankas „supratingai ir pagarbiai žiūri į nacionalinių ir tarptautinių organizacijų veiklą kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Bankas laikosi to paties požiūrio ir visokeriopai palaiko jūsų aktyvią pilietinę poziciją, tiriant operacijas, kurios kelia įtarimų, jog yra legalizuojamos pajamos, gautos nusikalstamu keliu“. I. Gubenko taip pat pabrėžė, kad bankas imasi priemonių, numatytų įstatyme „Dėl kelio užkirtimo nusikalstamu keliu gautų pajamų legalizavimui (plovimui) ir terorizmo finansavimui“, o taip pat vykdo procedūras, numatytas vidaus kontrolės taisyklėse. Tačiau komentuoti konkrečias kompanijos „Ziteron Ltd.“ transakcijas „Nomirex“ adresu bankas neturi teisės sutinkamai su nurodyto įstatymo normomis.

Nieko nežino arba nenori atskleisti

Deja, „Novaja gazieta“ ir Tarptautinio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centras CCRP tyrimas, susijęs su aukščiau minėtomis transakcijomis iš Rusijos bankų („Sberbank“, VTB-24, „Nefteprombank“) britų kompanijos „Nomirex“ adresu, neparodo tikrųjų šių pinigų naudos gavėjų ir jų kilmės: visais atvejais buvo atsimušta į aukštą sieną, susidedančią iš keleto nominalių tarpininkų lygmenų. Šie tarpininkai nieko nežino arba nenori atskleisti tikrųjų kompanijų savininkų vardų ir per jų sąskaitas einančių pinigų. Tačiau kyla įtarimų, kad šios operacijos yra įtartinos, tad 300 mln. dolerių iškeliavimas iš Rusijos prieš prasidedant finansinei krizei ar per pačią krizę, pervedant juos iš vienadienių firmų sąskaitų neaktyviai britų kompanijai, yra pakankamas pagrindas teisėsaugos institucijoms pradėti tyrimą – juk jų įgaliojimai informacijai gauti kur kas didesni.

Tokio tyrimo būtinybę padidina ne tiktai tas faktas, kad kompanija „Nomirex“ dalyvavo pinigų tranzite į Vladleno Stepanovo sąskaitas, iš kurių vėliau buvo apmokėtas nekilnojamasis turtas, bet ir tas, kad „Nomirex“ buvo naudojama galingos Azijos grupuotės, užsiiminėjusios kontrabanda Rumunijos teritorijoje, finansiniais interesais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kaip veikia pasaulinė pinigų plovykla? (I)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų