Į neigiamus įvykius rinkose lietuviai dažnai linkę reaguoti stipriau nei kolegos užsienyje.
Pastarąsias kelias savaites akcijų indeksai tai raudonavo, tai žaliavo. Daugelis lietuvių, kaip ir kolegos užsienyje, pasidavė masinei panikai ir puolė parduoti akcijas. Kalbinami investuotojai ir ekspertai nesutaria, ar tai buvo teisingiausias sprendimas, tačiau pabrėžia, kad pastarieji neramumai rinkose – puikūs laikai spekuliantams.
Spekuliantų rojus
„Kai indeksas svyravo 5 proc. į abi puses, buvo spekuliantų rojus. Ilgalaikiams investuotojams buvo galimybė suformuoti portfelį – tiesiog nusipirkti didesnius akcijų kiekius”, – aiškino Lietuvos maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.
Pasak finansų patarėjo įmonės „AJD Capital” vadovo Aurimo Launikonio, tie, kurie išlaikė šaltus nervus ir sugebėjo spekuliuoti trumpuoju laikotarpiu, uždirbo, tačiau šiandien spręsti dėl ilgesnio laikotarpio finansinės grąžos sudėtinga.
Investicinio banko „Evli” investicinių portfelių valdytojas Baltijos šalims Martynas Grikinis svarsto, kad šiuo metu asmenys, anksčiau vengę akcijų, galėtų į jas investuoti: „Žiūrint bendrai į visą finansų rinką gerų įmonių akcijos yra santykinai pigios. Matau, kad į akcijas lygiai taip pat sėkmingai investuoja tokie žymūs asmenys kaip George’as Sorosas, Warrenas Buffetas ir visi kiti. Daugiausia uždirba tie, kurie perka, kai visi parduoda, ir parduoda, kai visi perka.”
Pasidavė panikai
Pašnekovai sutartinai kalbėjo, kad didžiausia pastarojo meto investuotojų klaida – kad pasiduodama panikai ir nesilaikoma planų.
„Žmonės, turėdami tam tikrą investicijų portfelį ir esant tokiai situacijai, kokia buvo, pasidavė baimei, – aiškino finansų patarėjo įmonės „Synergy Finance” investicijų konsultantas Artūras Milevskis. – Jie pamiršo, kodėl investuoja, kokiu tikslu pirko ir koks buvo jų planas. Jie priėmė nepagrįstą ir staigų sprendimą parduoti akcijas, kai ateityje gali paaiškėti, kad galbūt tokio sprendimo nereikėjo daryti.”
M. Grikinis atkreipė dėmesį, kad tai, kas vyksta dabar, yra paremta emocijomis ir panikos apraiškomis: „Nematome labai blogų ar staigiai pablogėjusių dalykų. Manau, rinkos stengiasi įkainoti tokius dalykus, kurie gali ir nepasitvirtinti, pvz., euro zonos žlugimas.”
Anot „Danske” banko Finansų skyriaus maklerio vadovo Kęstučio Celiešiaus, investuojai, investuojantys per investicinius fondus, suskubo išparduoti turimus investicinius vienetus taip greitai, kad fondai pritrūko pinigų: „Buvo tiek daug išpirkimo paraiškų, kad fondai pritrūko pinigų, tuo laikotarpiu sustabdė išpirkimus ir kelias dienas negrąžino pinigų.”
„Dar pavojingesnis dalykas, kai iš prigimties ilgalaikiai investuotojai pradeda spekuliuoti akcijomis. Rizika tuomet padidėja keleriopai, bangas nuspėti labai sunku ir tokių bandymų rezultatai kartais būna negatyvūs”, – sakė M. Dubnikovas.
Esame jautrūs
Dar viena negiama panikos rinkose pasekmė, pasak M. Dubnikovo, – skolinto kapitalo bėgimas. Tai sukėlė dar didesnių akcijų indeksų svyravimų.
„Nuo krizės praėjo nedaug laiko ir investuotojai yra gana jautrūs. Todėl atsiradus didesniems svyravimams, skolintas kapitalas masiškai patraukė lauk. Skolos buvo grąžinamos parduodant akcijas ir turėjo įtaką didesniam kritimui nei galėjo būti”, – aiškino pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu investuotojai, ypač „Nasdaq OMX Vilnius” biržos, tapo labai jautrūs: į įvykius Japonijoje reagavo stipriau nei patys japonai, o sumažinus JAV skolos indeksą, mūsų akcijų indeksai pirmavo pasaulyje pagal nuosmukį.
„Taip yra, nes mūsų rinka sekli: mažas likvidumas ir didesnis akcijų pardavimas lems didesnį kritimą, – sakė M. Dubnikovas. – Kitas dalykas: nuo išėjimo iš krizės atsirado daugiau skolinto kapitalo, o rinka dar nesijaučia tvirtai, todėl į kiekvieną tokį kritimą reaguoja labai stipriai.”
Išlošė ramūs
„Swedbank” Baltijos investicijų centro vadovas Igoris Ryklys mano, kad šiuo laikotarpiu teisingiausiai turbūt elgėsi tie, kurie nepriėmė staigių sprendimų ir neišpardavė turimų akcijų: „Sveikinu tuos, kurie pamatė, kad akcijų kaina yra pakankamai žema, ir ryžosi papildyti portfelius. Ilgalaikiai investuotojai turėjo progą pigiau įsigyti tam tikrų akcijų.”
Anot K. Celiešiaus, dalis investuotojų, kurių valdomi akcijų portfeliai per pastaruosius dvejus metus buvo pelningi, nusprendė juos išparduoti, taip užsitikrinti bent šiokį tokį pelną ir laukti geresnių laikų. Taip pat šiuo neramiu laikotarpiu profesionalūs turto valdytojai savo klientų turtą saugojo pirkdami išvestinius finansinius instrumentus, tačiau paprastas investuotojas tokių galimybių neturėjo.
„Dar kartą buvo parodyta, kad negali investuoti į vieną rinką, jei žmogus orientuotas į nuosaikesnį augimą. Šiuo metu reikia turėti gal kiek mažiau rizikingų finansinių instrumentų, pvz., gerų įmonių obligacijų”, – sakė K. Celiešius.
Neaiški ateitis
Pašnekovų nuomonės, kada būtų galima tikėtis ramesnių laikų, išsiskyrė. „Neigiamų naujienų netrūko ir, ko gera, dar bus, nes priimti sprendimai, panašu, yra trumpalaikiai, – prognozavo I. Ryklys. – Vėl reikės naujų, vėl bus kokių nors dalykų, kuriuos reikės spręsti, ir vėl bus abejonių rinkoje. Manau, svyravimų artimiausiu metu neišvengsime.”
M. Dubnikovas mano, kad per šiuos metus rinkos turėtų apsiraminti: „Dabartiniai svyravimai – paskutinis krizės etapas, apsivalymas nuo skolų, tai ateityje leistų įgyti ilgalaikio augimo tendenciją. Kiek tai truks – parodys laikas, bet manau, kad dar kelis artimiausius mėnesius matysime įvairių svyravimų, bet jų amplitudė pamažu turėtų mažėti.”
Žvelgdamas į praeitį A. Milevskis prognozavo, kad akcijų rinkos turėtų pradėti žaliuoti, mat akcijų kainos krinta jau keturis mėnesius: „Dažnai būna, kad krinta du tris mėnesius ir atšoka. Kai kainos sumažėja 20 proc. nuo aukščiausio taško, tai gana didelis nuostolis ir yra vienas geriausių momentų įsigyti akcijų.”
FAKTAI: Indeksų palyginimas (rugpjūčio 1–17 dienomis)
„OMX Vilnius“ mažėjo 6,8 proc.
„OMX Tallinn“ mažėjo 10,91 proc.
„OMX Riga“ mažėjo 7,72 proc.
Martynas Pasiliauskas
