Vakarų šalių rinkoje pasirodžius pirmiesiems robotams, fiziškai atstovaujantiems visai kitoje vietoje esantiems įmonių vadovams ar darbuotojams, Japonijų specialistai juos dar labiau patobulino.
Vadinamojo „telebuvimo" (telepresence), arba nuotolinio buvimo, sprendimai remiasi internetu valdomais robotais su vaizdo kameromis ir mikrofonais, kurie iš tam tikros vietos realiuoju laiku transliuoja vaizdą ir garsą, kad juos valdantys žmonės galėtų matyti ir girdėti, kas vyksta, pavyzdžiui, biure ar gamyklos ceche. Tokie robotai, panašūs į JAV bendrovės „Anybots" jau gaminamus komercinius modelius, turi nuotoliniu būdu valdomą važiuoklę ir gali nuvykti ten, kur reikia juos valdantiems žmonėms.
Bendrovės „Sony" inžinieriai, vadovaujami Tobito Hiroaki, pranešė gerokai patobulinę nuotolinio buvimo robotų technologiją išradę, kaip tokią paslaugą naudojančių žmonių veidai gali būti projektuojami ant metro skersmens balionų. Tokius balionus valdo keli nedideli elektriniai propeleriai. Taip išsprendžiama gana rimta problema, su kuria susiduria „Anybots“ ir kitų panašių robotų gamintojai: judėjimo po patalpas laisvumas. Paprastai telebuvimo robotai naudoja važiuoklę su ratukais, tačiau ji negali patekti į tas patalpas, į kurias veda laiptai.
„Sony" išradimas suteikia praktiškai nevaržomą judėjimo laisvę, nes balionas su vaizdo kamera ir garsiakalbiu sklendžia ore, sudarydamas įspūdį, tarsi po patalpas judėtų vadovo ar darbuotojų kolegos, esančio namuose ar kitame mieste, galva.
Pranešama, kad šis „Sony" projektas tėra tik bandymų etape ir dar neparuoštas komerciniam naudojimui. Šiaip ar taip, veikiantis prototipas verčia pratintis prie minties, kad ateityje bendrovių biuruose ar konferencijų salėse tikrai pamatysime ne vieną „skraidančią galvą“.
