Visuomenę pasiekia vis daugiau faktų, kad prokuratūra nesusitvarko su sudėtingais iššūkiais ir yra įsprausta į kampą. Atrodo, kad prokurorai bijo net savo šešėlio ir dirba pagal užsakymus.
Šiaulių apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminius tyrimus dėl Laimutės Kedienės ir Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės nepagarbos teismui.
Ikiteisminis tyrimas dėl to atvejo buvo pradėtas Generalinėje prokuratūroje – pagal Teisėjų tarybos pirmininko pareiškimą. Jame nurodyta, kad N. Venckienė, pernai lapkričio 17-ąją išklausiusi Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą ir duodama žiniasklaidai interviu, žodžiu išreiškė nepagarbą teismui.
Tada N. Venckienė sakė: „Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu. Praeis du, trys ar penki metai, ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus“. Jai antrino ir L. Kedienė: „Maniau, kad iš teisėjų atsiras bent vienas ir nesutiks bylą nutraukti. Čia atėjo trys banditai ir perskaitė nutartį“, – sakė ši.
Reikia suprasti, kad šie žodžiai taikyti Panevėžio apylinkės teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai bylą. Kadangi nei jos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, nei teisėjos Rita Bilevičienė bei Daiva Gadliauskienė nesijautė kalti, tokius savo kolegės veiksmus jie apskundė Teisėjų tarybai ir paprašė iškelti drausmės bylą.
Prieš pradėdama nagrinėti Panevėžio teisėjų skundą, Teismų taryba nusprendė siūlyti Generalinei prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui. Už tai balsavo 16 Teisėjų tarybos narių.
Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda pradėjo tyrimą dėl L. Kedienės pasisakymo, o dėl N. Venckienės generaliniam prokurorui Dariui Valiui pasiūlė kreiptis į Seimą. Bet generalinis prokuroras nusprendė kitaip: tyrimo medžiagą jis paėmė iš M. Dūdos ir perdavė Šiaulių apygardos prokuratūrai. O čia viskas buvo padaryta, matyt, taip, kaip norėjo generalinis – atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. Venckienės ir nutrauktas tyrimas L. Kedienei.
Po tokio sprendimo teisėjai neteko amo – nuo šiol juos galima drąsiai vadinti korumpuotais banditais ir jaustis saugiam..? Prokurorai parodė, kad jie įstatymus išmano geriau ne tik už garbius į Teisėjų tarybą išrinktus teisėjus, bet ir už Aukščiausiojo Teismo pirmininką Gintarą Kryževičių, kuris yra pasirašęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.
Tinka vien kišeniniai prokurorai
Pastarųjų metų įvykiai prokuratūroje visuomenei visiškai nesuprantami. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, į generalinio prokuroro postą siūlydama iki šiol jokios vadovavimo patirties neturintį prokurorą iš provincijos, tikėjosi gaivaus vėjo, vis dėlto prokuratūroje oras kaip buvo pradvisęs, taip ir liko.
Prezidentė neabejojo, kad užkampyje jos surastas prokuroras, tapęs generaliniu, bus ryžtingesnis ir sugebės tvarkytis visoje šalyje. Tačiau stebuklų nebūna – vien tik žemiausioje prokuratūros grandyje dirbęs net ir talentingiausias žmogus vargu ar sugebėtų susigaudyti prokuratūros džiunglėse ir netapti kišeniniu prokuroru.
Šiaip ar taip, per 20 nepriklausomybės metų Lietuvos generalinei prokuratūrai yra vadovavę jau 6 prokurorai – ir kol kas nė vienas iš jų neišbuvo visos kadencijos. Praėjo tik keli mėnesiai, kai Vilniuje dirba prokuroras iš Akmenės, bet jau aiškiai matyti, kad jį už virvučių tampo ne tik politikai, verslo grupuotės, bet ir buvusio generalinio prokuroro numylėtiniai.
Dabar plačiai kalbama, kad didžiulę įtaką generaliniui daro jo pasirinktas pavaduotojas Darius Raulušaitis. Šis jaunas teisės magistras iki paskyrimo pavaduotoju dirbo Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje – daugiausia su bylomis dėl pridėtinės vertės mokesčio grobstymo. Kaip tik tų bylų tyrimas ir susilaukė didžiausios kritikos.
Po susitikimo Prezidentūroje D. Grybauskaitė susidarė įspūdį, kad D. Raulušaitis yra kvalifikuotas specialistas, tačiau parlamentarai jį, kaip generalinio pavaduotoją neseniai iškviestą į Seimo Antikorupcinės darbo grupės posėdį, išvadino studentu.
Liko tik vienas
Jau per pirmąją naujojo generalinio prokuroro spaudos konferenciją žurnalistai teigė girdėję, kad jam esąs duotas nurodymas atleisti iš darbo Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių, generalinio pavaduotoją Gintarą Jasaitį ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento vyriausiąjį prokurorą Algimantą Kliunką. D. Valys tuomet tai paneigė, bet prabėgo keli mėnesiai ir matome, kad iš šios trijulės savo kėdėse sėdi tik vienas R. Jancevičius.
Dauguma prokurorų ir teisinės visuomenės sunerimo, kai iš darbo, galima sakyti, buvo išvarytas bene daugiausia kovai su organizuotu nusikalstamumu nusipelnęs ONKT departamento vyriausiasis prokuroras A. Kliunka. Šis departamentas atlieka sudėtingiausius ikiteisminius tyrimus, jo rezultatai labiausiai girdimi ir matomi, o jo vadovas buvo vienas iš tų, prie kurio net ir labiausiai kliaučių ieškantys žurnalistai neturėjo ko prikibti. Bet atėjo nauja šluota ir... prikibo. Taigi dabar Tulpiniai, Gaidjurginiai, Daktarai gali tik ploti rankomis ir dėkoti generaliniui. Henriko Daktaro memuaruose Miuleriu išvadintas nepaperkamas A. Kliunka sudorotas!
Nepaperkamuoju atsikratyta po to, kai kolegos jį pasveikino 53-iojo gimtadienio proga, o viršininkai – paprašė palikti postą, mat departamentas esąs reorganizuojamas.
Bylinėjasi su viršininkais
Tos visos prokuratūros reorganizacijos dažniausiai ir daromos tam, kad būtų atsikratyta nepageidaujamais darbuotojais. Štai Raimondas Petrauskas, laikinai ėjęs generalinio prokuroro pareigas, palikdamas postą suspėjo panaikinti Viešųjų ryšių skyrių ir atleisti Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingį.
Teisybę nebijojęs pasakyti K. Betingis buvo paskirtas eiliniu prokuroru ir tik per teismą sugrįžo į savo pareigas. R. Petrauskas net viešai pareiškė, kad nemano, jog K. Betingis esąs blogas prokuroras, bet viešai kritikuoti prokuratūros darbo jis, girdi, negalėjęs.
Na o K. Betingis ir toliau bylinėjasi su savo viršininkais. Atrodo, kad tokių teismų bus daugiau.
Šiomis dienomis į žemesnes pareigas perkeltas Valdymo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris. Jis irgi nepabijojo išnešti šiukšlių iš Generalinės prokuratūros – viešai pasakė, kad netinkamai tiriama ir vilkinama Sausio 13-osios byla. Tuoj po to perkeltas į Vilniaus apygardos prokuratūrą, K. Vagneris tokį generalinio prokuroro įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Draskomas ir Specialiųjų tyrimų skyrius, kuris buvo įkurtas tirti nusikaltimams žmoniškumui, genocido ir karo nusikaltimų byloms. Viešai pareiškęs, kad šis skyrius būsiąs stiprinamas, generalinis prokuroras D. Valys, atrodo, ruošiasi jį sunaikinti.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas stebisi tokiais generalinio veiksmais, nes Seime yra sudaryta speciali darbo grupė, kuri rengia Prokuratūros įstatymo pakeitimus ir visos sistemos reorganizaciją. Dabar atrodo, kad tų reorganizacijų bus kelios. Viena jau vyksta tam, kad būtų atsikratyta neparankiais prokurorais, kita vyks, kai bus paruošti nauji įstatymai.
Banditų pjautynės – ne už kalnų
Dabar Generalinė ir žemesnės prokuratūros ūžia lyg aviliai. Prokurorai laukia naujų generalinio įsakymų. Tad apie kokį teisingumą galima kalbėti, jei prokurorai bijo savo viršininkų, bijo suerzinti prezidentę, bijo Seimo daugumos, galiausiai – bijo ir visuomenės. Taip yra tiriant D. Kedžio arba vadinamąją Kauno pedofilijos bylą. Panašiai buvo po savanorio Juro Abromavičiaus susprogdinimo, po tragiškos saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties.
Daug kas viešai kalba, kad žino, kas susprogdino J. Abromavičių, bet byla dulka archyvuose. Vieni prokurorai teigia, kad V. Pociūnas girtas iškrito pro langą, kiti – pradeda ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo. Taigi aiškiai matyti, kad prokuratūra nesusitvarko su sudėtingais iššūkiais ir yra užspeista į kampą.
O visa tai yra labai pavojinga, nes galvas vis labiau kelia jaunoji nusikaltėlių karta. Senuosius baltušius, vertelkas, gaidjurgius, daktarus A. Kliunka ir jo prokurorų vadovaujami policininkai sukišo už grotų, tačiau tų banditų vieta tuščia liko tik trumpam. Vėl atkunta reketas, klesti kontrabanda, narkotikų prekyba ir gamyba, prostitucija, o nusikaltėliai buriasi į gaujas. Jei viskas bus kaip praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje, tai prasidės gaujų kovos. Reikia atminti, kad iš įkalinimo įstaigų pradės grįžti gyvi likę ir nuteisti 10–15 metų kalėti buvusių gaujų nariai. Jie irgi norės valgyti ir ims ieškoti vietos po saule, o ji jau užimta. Tad kruvinos banditų pjautynės neišvengiamos. Bet jas nutraukti neliks kam, nes mažėja kvalifikuotų, o svarbiausia – gerai situaciją žinančių specialistų.
Petras KURMELIS
