Ar galite patikėti, kad iki šiol Europos Sąjungoje moterys už tą patį darbą gauna vidutiniškai 17 procentų mažesnį atlyginimą nei vyrai", - klausia europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, šiuo metu daug dirbanti moterų lygybės ir kitais socialiniais reikalais. Europoje nėra vyrų ir moterų pusiausvyros nei valdžioje, nei šeimoje.
Už "sijoną" - mažesnė alga
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė, net ir būdama už Europos vairo, sėdi savo ratuose - rūpinasi socialiniais klausimais. Lietuvoje ji buvo socialinių reikalų ir darbo ministrė, Europos Parlamente dabar - Užimtumo ir socialinių reikalų, bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų narė. Nejaugi Europoje moterų ir vyrų teisės nelygios?
V. Blinkevičiūtė tvirtina, kad lyčių lygybė - vienas svarbiausių ES principų, tačiau problemų apstu. Jos nėra tokios didelės ir akivaizdžios kaip Azijoje, tačiau savaime suprantamus dalykus daug sunkiau išgyvendinti nei akivaizdžią neteisybę.
Paradoksas, tačiau faktas, kad iki šiol Europos moterys, dirbančios tą patį darbą, gauna 17 procentų mažesnį atlyginimą nei vyrai.
Kokia to priežastis? Įmonių ar įstaigų vadovai yra vyrai. Jie į darbuotojų šeimas žiūri pragmatiškai ir trumparegiškai. Ivertinama, kad moteris kada nors turės vaikų, todėl jai galima užkrauti daug darbo, tačiau nepakelti pareigų. Taip pat vengiama jai padidinti atlyginimą, nes nėštumo atveju bus papildomų išlaidų.
Kvota valdžios moterims
V. Blinkevičiūtė sako, jog kai kurie sociologai dėl pasaulinės krizės kaltina vyrus. Jie, vadovaudami didžiosioms korporacijoms, bankams, nesugebėjo pažvelgti žingsneliu toliau ir bet kokia kaina siekė pelno.
Europarlamentarė nemano, kad pasaulį turėtų valdyti moterys, tačiau sprendimus turėtų vienodai sąlygoti abiejų lyčių atstovai.
Nenuostabu, kad "Siemens" kompanija, kuriai vadovauja aštuoni vyrai, džiūgauja, jog jų gretose yra ir moteris, atsakinga už finansinę įmonės dalį.
Tyrimai rodo, kad moteris gali priimti ne tik intuityvius sprendimus, bet ir daugelį problemų aprėpia plačiau negu vyrai. Vyrai dažniausiai remiasi logika arba statistika ir šią informaciją naudoja savo sprendimams pagrįsti.
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas jau beveik įrodė, kad moterų valdžios institucijose yra per mažai - tik trys procentai. Mažai kas abejoja ir tuo, kad valdymo procese turi būti vienodai girdimas ir moteriškas, ir vyriškas balsas. Ketinama 2010–2015 metais įvesti kvotas valdžios moterims. Lyčių lygybė įmanoma tik imantis priemonių, nes vyrai aukščiausius valdžios postus "okupavę" jau daugybę amžių. Tokia tradicija savaime nesugrius. Dar nėra aišku, kiek procentų moterų privalės būti valdžioje, kad lygybės principas būtų įgyvendintas.
Vyrams - kelias į šeimą
Dar vienas faktas - moterų išsilavinimas geresnis nei vyrų, tačiau jos paaukoja savo gyvenimą motinystei. Dar ne visose ES šalyse yra įteisintos tėvystės atostogos. Tai, kas natūralu Skandinavijoje, tas dar toli gražu nepasiekiama ir nepriimtina Pietų Europos šalims.
ES siūloma visose valstybėse motinystės atostogas pailginti mažiausiai iki 18 savaičių, o nėštumo ir gimdymo atostogas - mažiausiai iki 20 savaičių. Tokį pasiūlymą Europos Parlamentas palaiko. Reikia pažymėti, kad minėti laikotarpiai Lietuvoje panašūs arba netgi didesni, tačiau yra nemažai šalių, kuriose motinystės atostogos trunka vos kelis mėnesius, o vyrai, gimus kūdikiui, gauna porą laisvų dienų.
V. Blinkevičiūtė mato, kad dėl motinystės atostogų Lietuvoje, galima sakyti, nėra problemų, tačiau tragiškai trūksta vaikų darželių. Siekiama, kad Europos Sąjungoje bent 90 procentų vaikų būtų užtikrinta galimybė lankyti darželį. Dabar šis vidurkis siekia apie 80 procentų, Lietuvoje - vos 50 procentų. Ne kiekviena šeima turi "babyčių" ar kitų artimų žmonių, kurie pažiūrėtų vaikus, kol tėvai bus darbe.
Kur dingo darželiai? Juk gimstamumas mažėja, jaunimas emigruoja ir gimdo užsienyje. "Dauguma buvo uždaryti ir privatizuoti. Tik pažiūrėkite, kokiose strategiškai gerose vietose buvo darželiai Vilniaus centre", - sako V. Blinkevičiūtė.
