• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos energetiniai projektai į priekį stumiasi vėžlio greičiu. Nieko keisto, nes energetinę ateitį kuria bet kas, tik ne energetikai: žurnalistai, agronomai, psichologai. Kitose srityse irgi panašu. Karo reikalams vadovauja pediatrai, medicinai - zootechnikai, teisės klausimais rūpinasi filologai ir statybininkai, ekonomika - chirurgai.

REKLAMA
REKLAMA

Energetikų nerasta

Paaiškėjus, kad nesipildo beveik nė vienas Lietuvos energetikos strategijos punktas, “Vakaro žinios" atskleidė, kad prie jos kūrimo nebuvo prileisti mokslininkai. Todėl ir patirtas toks fiasko. Žlugo ir derybos dėl atominės elektrinės statybos.

REKLAMA

Tačiau, pasirodo, visose srityse, kuriose tik dalyvauja politikai, į patirtį ir specialias žinias žiūrima skeptiškai. Laikomasi principo, kad valstybę gali valdyti bet kas. Geriausias to įrodymas - Seimo narių pasiskirstymas po komisijas ir komitetus.

Bene labiausiai akį rėžia Atominės energetikos komisija. Jos pirmininkas Rokas Žilinskas savo biografijoje nurodo vaikystėje svajojęs tapti chirurgu, tačiau mylima mokytoja jį sudomino geografija. Būsimas politikas tapo žurnalistu. Komisijos nariai Audronius Ažubalis - taip pat žurnalistas, Antanas Baura - agronomas, Algimantas Dumbrava - susisiekimo kelių inžinierius, Valdemaras Valkiūnas - psichologas.

REKLAMA
REKLAMA

Žinių nereikia

Patys parlamentarai tikina, kad energetikos žinios visai nebūtinos dirbant tokioje komisijoje.

“O tai kurią dar komisiją man reikėjo rinktis? Juk senoji ir naujoji elektrinės - Utenos apskrityje, kurioje aš išrinktas. Dumbrava irgi ten rinktas, todėl pasirinko šitą komisiją. Be to, ne tik energetiniai reikalai svarstomi, bet ir socialiniai. Ir Seimo statutas reikalauja, kad komitetuose bei komisijose būtų laikomasi frakcijų proporcingumo principo. Negali būti, kad komitete dirbtų tik opozicija, nes visus siūlymus sužlugdytų. Aišku, gal ir ne visai logiška, kai ne specialistai dirba, bet čia reikia ir su logika prasilenkti", - paaiškino Seimo “atomininkas" A.Baura.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gamtą saugo... medžiotojai

Antikorupcijos komisija stebina pirmiausia tuo, kad jai vadovaujantis Kęstas Komskis yra pripažintas kaip viešųjų ir privačių interesų painiotojas. Be to, Seimo pirmininkė Irena Degutienė nedviprasmiškai užsiminė įtarianti jį susijus su kontrabandininkais. O tokiai komisijai, daugelio supratimu, turi vadovauti skaidrus kaip stiklas žmogus.

O štai Aplinkos apsaugos komitete - daugybė medžiotojų ir žvejų: žmonių, kurie faunai ne patys geriausi draugai. Pavaduotojas Vincas Babilius, nariai Jonas Pinskus, Justinas Urbanavičius dievina medžioklę, Stanislovas Giedraitis - žvejybą. Tiesa, prie vadovo Jono Šimėno išsilavinimo neprikibsi - hidrogeologas, inžinierius.

REKLAMA

Netobulas statutas

Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės išsilavinimas taip pat nepriekaištingas. Ji - auditorė. O komiteto narys Eligijus Masiulis - politologas, Andrius Mazuronis - statybos inžinierius, Donalda Meiželytė - žurnalistė, Kazimieras Uoka - istorikas, ekskavatorininkas, buldozerininkas, Saulius Stoma - architektas. Dėl jo narystės Audito komitete irgi kiek keista, nes šis žmogus teistas už finansinius nusikaltimus.

“Audito sritis yra labai sudėtinga, nes ją reglamentuoja painūs įstatymai, būtina išmanyti įvairius niuansus. Ne specialistams tikrai sunku dirbti. Tai matyti ir jaučiama. Tačiau viską lemia Seimo statutas. Jei medikui nėra vietos Sveikatos komitete ar agronomui - Kaimo reikalų, jie patenka į kitus komitetus", - sakė L.Graužinienė.

REKLAMA

Gelbsti padėjėjai

Biudžeto ir finansų komitetui vadovauja ekonomistas Kęstutis Glaveckas. Tačiau jo pavaduotojai Vitas Matuzas ir Juozas Palionis - inžinieriai, Saulius Bucevičius biografijoje nurodo esantis studentas, Vytautas Galvonas - radiofizikas, Rytas Kupčinskas - elektrikas, Jurgis Razma - fizikas, Arūnė Stirblytė - dailininkė, Žilvinas Šilgalis - inžinierius ekologas, Petras Luomanas - muzikas, edukologas.

“Mes - ne buhalterinis komitetas. Kadangi Švietimo komitete man neatsirado vietos, atėjau čia. Ir nesigailiu, nes komitetas svarbus. Kai svarstomas kultūros ar socialinių reikalų finansavimas, aš pristatau tuos klausimus. Aišku, Švietimo komitete save geriau realizuočiau. Tačiau svarbiausia įsigilinti į tam tikrus klausimus. Juo labiau kad visi Seimo nariai turi patarėjus", - dėstė P.Luomanas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Chirurginė ekonomika

Ekonomikos komitete daugmaž viskas normalu. Jame - ekonomistai, verslo vadybininkai, inžinieriai. Iš konteksto tik kiek iškrinta psichologas V.Valkiūnas, tačiau jis yra verslininkas, bei chirurgas Kazimieras Kuzminskas.

O štai Sveikatos reikalų komitete, kuriame būtų atsiradę vietos minėtam chirurgui, pavaduotoju dirba zootechnikas Jonas Juozapaitis, narių pareigas eina režisierė, viešojo administravimo magistrė Dangutė Mikutienė, fizinio auklėjimo dėstytojas Rimas Ručys.

Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose - pačių įvairiausių specialybių atstovai, ne tik tarptautinės teisės ar tarptautinio verslo specialistai. Tačiau kokių ypatingų žinių čia nereikia. Kaip ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kur dirba žmonės pradedant nebaigusiais net vidurinės mokyklos ir baigiant medikais, inžinieriais bei TV režisieriais.

REKLAMA

Baltos varnos

Informacinės visuomenės plėtros komitete - solistas, neurochirurgas, zooinžinierius, elektrikas, bibliotekininkas, istorijos dėstytoja. Kaimo reikalų komitete - beveik vien agronomai ar kitų su kaimu susijusių profesijų atstovai. Tik Jonas Stanevičius nurodo neturintis profesijos, Pranas Žeimys - skrydžių vadovas, o žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius - bibliotekininkas. Matyt, kai kuriuose kaimuose dar likę neuždarytų bibliotekų, kurias reikėtų uždaryti.

Teisės ir teisėtvarkos komitete - beveik vien teisininkai. Baltomis varnomis jaustis turėtų tik filologė Rūta Rutkelytė ir statybininkas Česlovas Stankevičius.

REKLAMA

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete irgi yra su kuruojama sritimi mažai susijusių žmonių - agronomas Leonardas Talmontas, chemikė Danutė Bekintienė, istorikas Algis Kazulėnas, lituanistė ir partinės mokyklos auklėtinė Milda Petrauskienė ir t. t. Tiesa, kai kurie jų bent jau yra dirbę savivaldybėse.

Parašas neįsigilinus

Ir galiausiai - Žmogaus teisių komitetas, kuriam vadovauja tarptautinių santykių politologas Arminas Lydeka. Jame taip pat yra fizikos mokytojas Valerijus Simulikas, žurnalistas Česlovas Juršėnas, istorikė Dalia Kuodytė, inžinierė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, germanistė bei dainininkė Ona Valiukevičiūtė ir t. t.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerijose irgi toli gražu dirba ne tik specialistai. Net ir vadovauja ne tik specialistai. Sakoma, kad svarbiausia būnant ministru gerai išmanyti vadybą. Tačiau kartais to neužtenka. Pavyzdžiui, kai sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pasirašė teisės aktą, kuriuo nerekomenduojama sriuba mokyklose, jis po kilusio šurmulio prisipažino: pasirašė patarėjų patartas. Jei pats būtų ne tik vadybininkas bei teisininkas, bet ir specialistas - būtų nepasirašęs.

Kritinė masė būtina

Danas ARLAUSKAS - Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:

Nesu šalininkas to, kad Seime dirbtų tik finansininkai ar ekonomistai, nes parlamentas atstovauja visai tautai. Tačiau komitetuose turėtų dirbti atitinkamos srities specialistai. Aišku, tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitete būtų tik finansininkai, tačiau kritinę masę turėtų sudaryti jie.

REKLAMA

Aišku, negalima sakyti, kad ne specialistas visiškai nieko neišmano. Tuose pačiuose Biudžeto ir finansų ar Ekonomikos komitetuose kartais ne specialistas mąsto geriau negu specialistai pagal universitetuose įkaltas dogmas. Tačiau jų turėtų būti mažuma. Ir jie turėtų vadovautis sveiku protu, sveika logika.

Versle yra kiek kitaip nei politikoje. Geras verslininkas nebūtinai tas, kuris baigė universitetą. Svarbiausia - gerai išmanyti vadybą, valdymą. Politikoje irgi tai svarbu, tačiau tikrai nebūtų geriau, jei, pavyzdžiui, biudžetui vadovautų ne Kęstutis Glaveckas, o koks muzikantas. Tada ir minčių siaurumas, lėkštumas būtų atitinkamas. O specialistus versle renkamasi pagal jų išsilavinimą, sugebėjimus. Štai ir kvalifikuotų darbininkų jau ieškoma užsienyje, nes Lietuvoje jų trūksta. Neima bet ko, kad būtų pigiau.

REKLAMA

Išsilavinimas Seime nereikalingas

Vytautas ČEPAS - psichologas, eksparlamentaras:

Į Seimo komitetus bei komisijas patenkama dviem būdais. Vienus deleguoja frakcijos, kiti patys pasirenka. Dažniausiai būna mušamasi dėl Žmogaus teisių, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų. Jie laikomi prestižiniais. Žmogaus teisių komitete daug pasitarimų, išvykų į užsienius, konferencijų. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete prieini prie paslapčių. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas populiarus, nes jame atstovaujama beveik 100 proc. Lietuvos žmonių - tiesiogiai ar per vaikus.

REKLAMA
REKLAMA

Nepopuliariausi yra Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetai. Ten ištremia tave, kai niekur kitur nelieka vietos. Pasirinkti gali ne visi, dažniausiai tik partijų, frakcijų lyderiai. Išskirtinis yra Europos reikalų komitetas, nes jis vienintelis, kuriam priklausant gali ir kitame komitete dirbti. Patyrę asai ten neina, nes iš esmės ten paprastas pokalbių klubas. Bet iš pradžių labai daug į jį užsirašo. Tik paskui keikiasi. Mat komitetas posėdžiauja penktadieniais. Ketvirtadienį baigiasi plenariniai posėdžiai, ir gali penktadienį namo važiuoti ar savais reikalais užsiimti. O čia reikia komitete sėdėti. Ten visi Seimo turistai sulindę, nes daug kelionių.

Pasiskirstymas Seimo komitetuose ir komisijose yra baisus. Pavyzdžiui, Sveikatos reikalų komitete būna 3-4 medikai, o visi kiti - veterinarai, režisieriai ir t. t. Jis irgi nepopuliarus, dažniausiai ateina tie, kurie kitur nepritampa. Aš jame pusmetį irgi esu dirbęs. Komitete sprendžiami labai subtilūs klausimai, kurie ir medikui per sunkūs - vaistų klausimas, gydymo reikalai. Nors esu mokslų daktaras, psichologas, 10 metų dirbęs ligoninėje, ir man buvo sunku. O ką kalbėti apie ten sėdinčius ne specialistus?

REKLAMA

Specialistams kur kas lengviau. Patys sovietmečiu juokėmės iš Lenino posakio, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę, o dabar pas mus taip pat yra. Gydytoja vadovauja Krašto apsaugos ministerijai, o teisininkas arba geodezininkas - sveikatos apsaugai. Medikas juk klizmą nuo švirkšto geriau skiria negu teisininkas.

Teisės ir teisėtvarkos komitete dirba beveik vien teisininkai, bet yra filologė, statybininkas. Jie ten ne savose rogėse, bet rėkia garsiausiai.

Mat kai tik truputį žinai, atrodo, kad žinai viską. Tačiau sisteminių žinių neturi ir nusišneka. Panašiai kaip anekdote. Važiuoja žmogus susiėmęs už veido ir sako, kad jam dantį skauda. Tai vienas pasiūlo uždėti česnako, kitas pasiūlo vaistų. Tik vienas tyli. Jo paklausia, ko tyli. Jis atsako: esu stomatologas. Gydytojas, žinantis, kad dantį gali skaudėti dėl tūkstančio priežasčių, ir ne visi patarimai tinka. Todėl tyli. O Seime tokių “stomatologų" mažai.

Yra ir daugiau kuriozų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Linas Karalius neturi aukštojo išsilavinimo, todėl negali dirbti Seimo nario patarėju. O Seimo nariu dirbti galėjo. Dėl to ir Seimo reitingai tokie.

Sakoma, kad vadovu geriausiai gali dirbti vadybą išmanantis žmogus. Sutinku su tuo, tačiau kartu jis turi būti ir savo srities specialistas. Tada nebūtų taip, kad ministras nesuprasdamas pasirašo tai, ką jam patarėjai pakiša.

REKLAMA

Dalis ministrų taip pat neturi išsilavinimo, reikalingo jų kuruojamai sričiai, o kai kurių profesija puikiai tinka:

◗ Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis - žurnalistas

◗ Kultūros ministras Arūnas Gelūnas - dailininkas grafikas, f ilosofas

◗ Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas - elektromechanikas, viešojo administravimo magistras

◗ Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė - medikė

◗ Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas - inžinierius-statybininkas

◗ Ūkio ministras Dainius Kreivys - radijo inžinierius, istorijos mokytojas

◗ Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis - politologas

◗ Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis - matematikas

◗ Energetikos ministras Arvydas Sekmokas - inžinierius-ekonomistas

◗ Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius - bibliotekininkas

◗ Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius - teisininkas

◗ Teisingumo ministras Remigijus Šimašius - teisininkas

◗ Finansų ministrė Ingrida Šimonytė - verslo administratorė, finansų magistrė

◗ Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys - teisininkas

◗ Premjeras Andrius Kubilius - fizikas

Danas NAGELĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų