Vidaus reikalų ministras pasirašė Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos sukūrimo projekto, sutrumpintai vadinamo e.byla, finansavimo sutartį. Laimėjus konkursą, Europos Komisija šiai sistemai kurti žada atseikėti 6 milijonus litų, dar maždaug 1,5 milijono litų teks pakloti mokesčių mokėtojams. Tačiau kiek sistema kainuos valstybei, nei ministras, nei kitos projekte dalyvaujančios šalys sako nepaskaičiavusios. Bet svarbiausia – projektui žymiai anksčiau skirti pinigai jau pravalgyti.
Kalbos – optimistinės
Per dvejus metus baudžiamajame procese dalyvaujančios įstaigos – policija, prokuratūra, Kalėjimų departamentas – pereis prie integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos, vadinamosios e.bylos. Pasak R.Palaičio, bus sudarytos galimybės su baudžiamuoju procesu susijusius veiksmus perkelti į elektroninę erdvę. Tai ne tik leis operatyviau rengti dokumentus, sumažinti finansines ir specialistų darbo sąnaudas, bet ir suteiks projektui pridėtinės vertės – kadangi visi veiksmai bus fiksuojami ir matomi procese dalyvaujančioms institucijoms, padidės procesų skaidrumas. Tai pirmasis projektas Lietuvoje, kai bus susietos jau esamos skirtingų institucijų informacinės sistemos.
Išvertus visa tai į lietuvių kalbą reikštų, kad tirdamas įvykį policijos tyrėjas jau neberašys popieriaus lape, bylą kuruojančiam prokurorui, nebereikės perrašyti dalies duomenų, kuriuos jau surašęs tyrėjas. Prokuroras su tyrėju bendraus kompiuteriniu ryšiu. Gali būti, kad kompiuterinis bylos variantas keliaus ir į teismą – bent apie šią procedūrą šiandien dar garsiai nekalbama. Vėliau, nuteisus kaltinamuosius, tam tikrais bylos duomenimis galės naudotis Kalėjimų departamentas, o prokuroras turės galimybę sekti, kaip bausmę atlieka nuteistasis.
„Dirbantiems su bylomis specialistams bus lengviau keistis informacija, procesinių dokumentų rengimas bus automatizuotas, o reikalinga informacija sutelkta vienoje rinkmenoje. Todėl tą laiką, kuris dabar yra gaištamas rankiniu būdu pildant daugybę besidubliuojančių formų ar atliekant kitą administracinį darbą, bus galima skirti tiesioginiam darbui – byloms tirti. Taip, beje, būtų iš dalies išspręstas ir darbuotojų trūkumo klausimas. Matau visokeriopą šio projekto naudą. Taip pat ir naujas galimybes bendradarbiauti institucijoms, tai prasidės jau kuriant e.bylą", – gražiai viską įsivaizduoja vidaus reikalų ministras. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko teigimu, šis projektas yra itin aktualus prokurorams, kurie baudžiamajame procese dalyvauja nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bausmės atlikimo. Aktualumo motyvas – bus mažiau popierizmo.
Kokios sąnaudos – nežino
„Respublikos" paklaustas, o kiek projektas kainuos jį įgyvendinus – kiek kainuos sistemos priežiūra, informacijos ir pačios sistemos atnaujinimas, technika, ministras R.Palaitis prisipažino neskaičiavęs.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas, kurį ministras siūlo vadovauti šiam projektui, buvo šiek tiek atviresnis.
„Manau, kad visos sumos – 7,5 milijono litų – užteks projektui įgyvendinti ir sistema pradės veikti. O kiek sistema kainuos ateityje – sunku pasakyti. Juk įranga, ypač kompiuteriai, per penkerius metus pasensta. Kiekviena informacinė sistema yra gyvas mechanizmas, ją reikia tobulinti be galo.
Yra pinigų – tobuliname, nėra – netobuliname", – iš tuščio į kiaurą pilstė K.Lančinskas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, atsakydamas į klausimą apie sistemos išlaikymo sąnaudas, buvo lakoniškesnis: „Negi norite, kad dirbtume kaip akmens amžiuje?"
Tuo tarpu „Respublikos" kalbinti policijos ir prokuratūros darbuotojai buvo atsargesni. Girdi, apie kokią pažangą galima kalbėti, jei šiandien veik kas antras policijos tyrėjas sugeba privelti esminių klaidų popieriniame apklausos lape. Kas bus, klausė jie, kai bylų tyrimas persikels į elektroninę erdvę?
Kolegų „patirtis" nebaugina?
Sveikatos apsaugos ministerija dar 2000–aisiais buvo pasišovusi kurti panašų projektą – e.sveikata. Pagal sveikatos sargų idėją, visi duomenys apie pacientus turėjo būti saugomi kompiuterinėje sistemoje, o duomenimis būtų galėję naudotis bet kurioje vietoje esantis gydytojas, į kuri kreiptųsi pacientas. Tačiau kapstėsi bent šešerius metus, o 2006 metų pradžioje sistemai diegti skirtus 18,9 milijono litų iššvaistė daugiausia konsultacijoms. Valstybės kontrolė nustatė, kad paleidus sistema galėjo naudotis tik vienintelė poliklinika iš numatytos 21 ir keletas valdininkų. E.sveikatai reanimuoti prireikė dar ne vieno milijono, tačiau ji iki šiol neveikia taip, kaip turėtų veikti. Ir, kaip įprasta, kaltų dėl milijonų švaistymo nerasta.
„Viskas priklauso nuo to, kaip sistemos sugalvotos. Žinau tokių sistemų, kurias kuriant nepagalvota, iš kur bus gaunama informacija. Jei sistema bus kurta tam, kad tik veiktų, o nebus numatyti kanalai informacijai, tai bus blogai. Bet mes taip nedarysime. Policijos sistemoje jau yra užuomazga, paskui viskas susitvarkys savaime", – K.Lančinskas optimistiškai tvirtina, kad kuriant e.bylos sistemą neatsitiks taip, kaip buvo atsitikę Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Milijonai jau išleisti
Visos šios optimistinės kalbos, kad nebus švaistomi papildomi milijonai, pasirodo, tėra jau egzistuojančios piniginės problemos retušavimas.
Kalbėdamas su „Respublika" Vilniaus apskrities policijos vadas užsiminė, kad dar prieš keletą metų, kai jis buvo policijos generalinio komisaro pavaduotojas ir atsakingas už informacines sistemas, buvo atlikta speciali galimybių studija policijos veiklos plėtrai.
„Kadangi mes skęstame popieriuose, patys nežinome, ką, kur ir kada rašome, buvo numatyta visą policijos veiklos procesą kompiuterizuoti. Buvo net ir lėšos numatytos. Bet kadangi atėjo ekonominė krizė, suplanuotų lėšų jau nebeliko, nes išleista kitiems tikslams, Vidaus reikalų ministerija parengė paraišką Europos Komisijai. Konkursą laimėjome – pinigų atsirado", – K.Lančinskas atskleidė, kad e.bylos projektui planuotų pinigų jau nėra. Kiek milijonų jau buvo skirta ir kieno tai lėšos, kam pinigai išleisti, būsimasis e.bylos programos koordinatorius neakcentavo.
