Ekonomistas Mike Astrachanas pranašauja, kad vieną gražią dieną euro zona išnyks.
,,Prieš dvylika metų, kada buvo priimtas sprendimas sukurti euro zoną, aš kartu su dar keliais ne Europos ekonomistais pranašavau, kad vieną gražią dieną šis blokas iširs“, - pasakė ekonomistas.
,,Iširimas dar netapo neišvengiamu. Greiti ir tikslūs visų bloko narių ir, visų pirma, Europos Centrinio Banko veiksmai, tikriausiai dar gali reabilituoti eurą. Tačiau daugeliui žaidėjų, o ypač Vokietijai, Graikijai ir ECB reaguojant lėtai ir neužtikrintai, vilčių, greičiausiai, labai mažai. Norint suprasti, kaip euro zona atsidūrė dabartinėje situacijoje, pakanka prisiminti keletą faktų“, - tęsia M. Astrachanas.
Prieš keletą savaičių paaiškėjo, kad Graikijos finansinė padėtis žymiai blogesnė, negu buvo manoma. Prasidėjo lėtos diskusijos, ir atrodė, kad Vokietija atideda sprendimą iki vietos rinkimų, kurie įvyks artimiausiomis nedarbo dienomis, informuoja k2kapital.com.
Galų gale, į šį reikalą įsikišo Tarptautinis Valiutos Fondas, o Graikija buvo priversta sutikti su griežto taupymo režimu. Už tai jai pažadėjo 110 mlrd. eurų per trejus metus.
,,Šiame etape, - rašo M. Astrachanas, - Atrodė, kad Graikijai prireiks maždaug 150 mlrd. eurų, o jos išėjimo iš euro ir skolos nurašymo kaina būtų maždaug tokia pati. Taip kad sprendimas buvo lengvas. Jeigu galima padėti ir už tuos pačius pinigus stabilizuoti eurą, kodėl gi ne. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio lengvas sprendimas turėjo netikėtų pasekmių. Pasklido gandai, kad silpnos Europos ekonomikos (Portugalija, Airija ir Ispanija) taip pat prašo pagalbos. Apie Ispaniją, tarkime, kalba, kad jai reikia apie 400 mlrd. JAV dolerių. Argi iš tikrųjų taip yra? Galų gale, ši suma yra maždaug ekvivalentiška Ispanijos užsienio skolai.
Vis dėlto, Ispanijos vyriausybei gali prireikti tokios sumos, jeigu šalies bankų indėlininkai perkels savo indėlius į geriausius bankus, esančius tokiose šalyse, kaip Vokietija, Šveicarija ir JAV. Šiuo atveju vyriausybei teks įlieti milžinišką likvidumą į Ispanijos bankus. Be to, gali atsitikti, kad ispanų kreditoriai, skolinę vyriausybei, nusipirkę valstybinių obligacijų, nuspręs nepratęsti kredito, ir tai dar padidins vyriausybės finansinius poreikius.
Žinoma, ECB tokias sumas gali finansuoti, gavęs tinkamą garantiją. Bet ar su tuo sutiks ECB vadovas Jean-Claude Trichet, kuris tik prieš du mėnesius kovojo su neegzistuojančia infliacija, juk panašūs turimų pinigų įliejimai reiškia spausdinimo staklių paleidimą? Pagaliau, kokia suma iš tikrųjų reikalinga? Tai nežinoma niekam. Jeigu Ispanijos vyriausybė sukoordinuos savo veiksmus su J.C. Trichet, tęsiaM. Astrachanas, ir tas pats atsitiks su Graikija, Portugalija ir Airija, galimas daiktas, bus rastas sprendimas, nenumatantis euro zonos iširimo. Eurui dar yra pozityvių scenarijų, bet išgelbėjimo šansai nedideli“, - pažymi jis.
Graikijos gelbėjimo planas numato, kad ekonomika šiais metais sumažės 4 proc., kitais metais bus pagerėjimas, o 2012 m. prasidės kilimas. Šias prognozes M. Astrachanas laiko pernelyg optimistinėmis ir netiki, kad jos pasitvirtins. Todėl graikai ir jų profsąjungos, rengiančios demonstracijas ir streikus, nukreiptus prieš planą, jo nuomone, yra teisūs.
,,Panašu, kad būtų geriau, jeigu Graikija išeitų (ar būtų pašalinta) iš euro zonos, įvestų laikiną ar pastovų moratoriumą skolinimuisi ir grįžtų prie nacionalinės valiutos, kurios vertė, žinoma, bus mažesnė, negu jos ekvivalentas euru. Trumpiau kalbant, Graikija galėtų atlikti devalvaciją, sumažinti palūkanų normas ir išprovokuoti infliaciją. Žinoma, ji negali žengti šių žingsnių, likdama euro zonoje. Jeigu Graikija atsisakys euro, kitų silpnų bloko šalių problemos niekur nedings ir, visiškai tikėtina, kad Vokietijai (kartu su Prancūzija) irgi geriau būtų atsisakyti, išprovokavus galutinį, bloko iširimą“, - galvoja M. Astrachanas.
,,Nesuprantama, kaip taip galima padaryti, kadangi euro zonos statytojai nepasirūpino paaiškinti, kaip šalis iš jos gali išeiti. Graikijai tai nebus didelė problema, jeigu ji nuspręs pasiskelbti, kad subankrutavo", - rašo ekonomistas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atrodo, suvokė problemą tik neseniai, šią savaitę ji paskelbė, kad atitinkamuose susitarimuose bus padaryta pataisų. Artimiausiems planams tai, žinoma, per vėlu, bet pats faktas, kad A. Merkel apie tai galvoja, rodo, kad ji jau nagrinėja galimybę atsisakyti euro“.
