• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus metui rinktis šildymo sistemą savo būstui ar ją atnaujinti, tenka išsijuosus padirbėti, išnagrinėti šildymo produktų rinką. Šildymo būdą pirmiausia lemia finansinės galimybės, o katilo modelį – gamintojų skelbiami efektyvumo parametrai.

REKLAMA
REKLAMA

Populiariausi – kietojo kuro katilai

Kietojo kuro katilai yra tiesioginio degimo ir dujų generavimo. Tiesioginiai degimo katilai gali būti viršutinio ir apatinio degimo. Daugiausia gaminama pastarojo tipo katilų. Jie efektyvesni, naudingumo koeficientas – 70–80 proc., tiksliau valdomas jų degimo procesas.

REKLAMA

Vadinamųjų dujų generacinių katilų naudingumo koeficientas siekia 80–85 proc., jie dar geriau sudegina malkas, iš jų išgaunama daugiau šilumos. Antra vertus, juose esantys oro tiekimo arba dūmų ištraukimo ventiliatoriai reikalauja papildomų energijos sąnaudų, todėl gali kilti gedimų. Be to, tokiems katilams būtinos itin sausos malkos – ne daugiau kaip 25 proc. drėgnumo. Kad iki tokio lygio išdžiūtų, malkos apie dvejus metus turi būti laikomos sausoje vietoje.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak kietojo kuro katilų gamintojos „Atrama“ atstovės Irmos Kvedarienės, šiuo metu patys populiariausi yra mažesnio galingumo, pigūs katilai. „Taip pat perkami nuo 16 kW iki 20 kW galios katilai, apskaičiuoti 160–200 kv. m šildomam plotui. Žmonės renkasi paprastesnius katilus, kuriuose nedaug įmantrybių, mažiau automatikos. Daugeliui aktualu, kad būtų galimybė kūrenti drėgnesnėmis malkomis“, – teigė I.Kvedarienė.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Kietojo kuro katilų kainos vidutiniškai prasideda nuo 2 tūkst. Lt. Tačiau, pasak Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimų ir bandymų laboratorijos technikos vadovo Nerijaus Pedišiaus, ne vien kaina lemia produkto kokybę. „Būtina atsižvelgti į gamintojų pateikiamus parametrus, – pasakojo jis. – Reikia atkreipti dėmesį ir į nominalią, arba vardinę, katilo galią. Ji reiškia, kad katilas kuro degimo metu išlaiko vienodą galingumą. Kai kurie gamintojai nurodo tik maksimalią galią, bet ja vadovautis nepraktiška, nes neaišku, kokia ta galia būna po vienos kitos valandos – galbūt ji greitai sumažėja, efektyvumo nelieka.“ Tiek tos naudos, jei katile kuras degs 6 val., bet malkos jame tik rusens neišskirdamos daug šilumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labai svarbus rodiklis yra katilo klasė. Ji nusako efektyvumą, pakuros sąnaudas, taršą, nuo kurios priklauso, kaip dažnai teks valyti kaminą. Geriausi yra trečiosios klasės katilai. „Tačiau ES nėra direktyvos, įpareigojančios visus gaminius tikrinti nepriklausomose mokslinėse laboratorijose, todėl dauguma katilų mūsų rinkoje neturi klasių žymėjimo, – apgailestavo N.Pedišius. – Danijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vokietijoje leidžiama prekiauti tik laboratorijose ištirtais katilais, todėl iš šių šalių atvežti gaminiai paprastai turi nustatytą klasę.“

REKLAMA

Efektyvumą lemia ne tik katilas

Pasak N.Pedišiaus, bet koks kuro katilas teiks daugiau džiaugsmo, jei kūrensime gerai išdžiovintas malkas. Ką tik nukirsta mediena yra 50 proc. drėgnumo – perpus daugiau negu pageidautina. „Kūrenant drėgnas malkas, katilas savo energiją eikvos malkų džiovinimui, o ne šilumos teikimui“, – aiškino mokslininkas.

Katilo darbo efektyvumą gerokai padidina akumuliacinė talpykla. Jos tūris turėtų būtų ne mažesnis kaip 50 litrų vienam katilo galios kW. Todėl siūlomos talpyklos nuo 500 litrų tūrio. Katile ir sistemoje susidarantis šilumos perteklius perduodamas į talpyklą, o vėliau šiluma grąžinama į šildymo sistemą. „Todėl katilas, užkilus temperatūrai, neišsijungia, bet nuolat veikia efektyviausiu režimu, – teigė N.Pedišius. – Taip pat reikia daug rečiau dėti pakurų, taip taupomas kuras, patalpose ilgiau išsaugoma šiluma.“

REKLAMA

Šildymo katilais prekiaujančios bendrovės „Naujinta“ vadovas Virginijus Luotė akcentavo, kad bet kokio katilo efektyvumas daugiausia priklauso nuo namo sienų šiluminės varžos – kai ji didesnė, sienos geriau saugo sukauptą viduje šilumą, tada reikės ir mažiau malkų norimai temperatūrai palaikyti. „Šildymo išlaidos priklauso ir nuo lauko temperatūros, norimos viduje palaikyti temperatūros, taip pat nemažai įtakos turi radiatoriai ir vamzdynas. Pavyzdžiui, senojo tipo ketaus radiatoriams reikia didelio tūrio vandens, taigi ir didesnių kuro sąnaudų juos įkaitinti“, – kalbėjo V.Luotė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Renkasi pagal galimybes

Šildymo technologijas, kuro tipą žmonės renkasi pagal finansines galimybes. „Natūralu, kad labiausiai paplitęs kūrenimas malkomis, nes šis būdas visada yra pigiausiais. Jis vyrauja kaimuose, mat sodybose yra erdvūs ūkiniai pastatai. O kotedžuose, nedideliuose sklypuose prie miestų ar juose tam sąlygų neretai nebūna, – kalbėjo V.Luotė. – Pastebiu, kad jaunesni, užimti žmonės taip pat vengia malkų, nes jomis reikia dažniau kurti katilą, todėl jie renkasi granulinius arba dujinius katilus.“

Granulinio kuro katilai yra brangesni, taip pat daugiau kainuoja kuras. Pvz., 150 kv. m gerai apšiltintam namui per mėnesį žiemą reikia pusės ir daugiau tonos granulių. Viena tona šio kuro kainuoja apie 600 Lt. Tačiau granulėmis pakanka pakurti katilą porą kartų per savaitę, kuro atsargos užima nedaug vietos. „Antra vertus, ne per daug vėsiomis rudens dienomis, kai norisi trumpam užkurti katilą, granules naudoti nelabai praktiška, nes jos sistemą įkaitina ne iškart – katilas turi veikti apie dvi dienas, o malkas apsimoka užkurti ir trumpam“, – aiškino V.Luotė.

REKLAMA

V.Luotės duomenimis, pagaminti vieną kW geoterminiu būdu (gaunant šilumą iš grunto) kainuoja 7–8 ct, malkomis – 9–10 ct, granulėmis – 11 ct, dujomis – 18 ct, skystuoju kuru (dyzelinu) – 25 ct, elektra – 32 ct. „Nors geoterminis šildymas reikalauja mažiau sąnaudų, jo įdiegimas kainuoja 50–70 tūkst. Lt, be to, neišvengiama ir elektros sąnaudų, tad toks būdas akivaizdžiai tinka tik dideles pajamas turintiems žmonėms“, – įsitikinęs jis.

Būdų įvairovė

Norintieji išvengti rūpesčių ruošiant malkas, valant pelenus, dairosi į „švarias“ technologijas. Oro siurblių, saulės baterijų ar kolektorių gaminama šiluma pigesnė nei gaunama iš gamtinių dujų, ji būna automatizuota, nereikalaujanti didelės priežiūros. Tačiau jos įrengimo sąnaudos gana didelės, sudaro ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

REKLAMA

Kai kurie gamintojai siūlo šilumą gaminti elektrodiniais-joniniais katilais. Siūlančios tokius katilus ir jų montavimo paslaugas įmonės „Šildukai“ direktorius Zigmantas Žilevičius teigė, kad jie nesunkiai integruojami į esamą radiatorių sistemą. „Bet jų neverta montuoti prie senųjų ketaus radiatorių, nes tektų šildyti didelį tūrį vandens, elektros sąnaudos taptų per didelės, – sakė jis. – Taip pat galima palikti kietojo ar bet kokio kito tipo kuro katilą ir pakaitomis jį naudoti kartu su elektrodiniu-joniniu katilu, kuris užima nedaug vietos. Joninis katilas gali pats įsijungti arba išsijungti pagal nustatytus parametrus. Tarkime, kur nors išvykus ir negalint kūrenti kietuoju kuru, šilumą automatiškai palaiko joninis katilas. Arba turint naktinį elektros tarifą joninį katilą galima naudoti tamsiuoju paros metu, o dieną – kietąjį kurą ir pan.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Judant elektronams nuo vieno elektrodo prie kito, specialus skystis jonizuojasi ir kaista, todėl katiluose nėra jokių spiralių ir kitų galinčių kalkėti detalių. Mažose patalpose tokie mini katilai gali būti montuojami tiesiog prie radiatoriaus. Pasak direktoriaus, šildymo sąnaudos tokiais katilais sudaro nuo 2 Lt kv. m. „Išlaidos daug priklauso nuo to, kokios temperatūros žmogui reikia, kokia yra namo šiluminė varža, kiti veiksniai“, – sakė įmonės direktorius.

Saulius Tvirbutas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų