malkos

Artėjanti žiema ukrainiečiams gali būti sudėtinga. Praėjusį rudenį Rusija smarkiai apgadino arba sunaikino apie 40 procentų Ukrainos elektros infrastruktūros. O žmonės turi prisitaikyti, kaip gyventi be elektros. Pasiruošimas artėjančiai žiemai vyksta – vieni darosi baterijas ir kuria visiškai autonomiškus namus, kiti skuba kaupti malkas, kad tik nesušaltų likę be šildymo. Ar ateinanti žiema bus blogesnė nei praėjusi? Inžinierius Igoris iš Dnipropetrovsko srities nusprendė nelaukti atsakymo.

Aplinkos ministerija neplanuoja priemonių mažinti malkų medienos kainą – ji jau pasiekė piką ir šiuo metu mažėja, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Man atrodo, pakilimas jau yra praeityje, kainų pikas irgi yra praeityje, todėl dirbtinių intervencijų kažkokių neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Gintauto Ramono klausimą, ar valstybė imsis priemonių dėl malkų kainų mažinimo.

Prieš artėjantį šildymo sezoną tautiečiai ieško įvairių būdų, kaip šildyti savo namus pigiau ir dar labiau sutaupyti. Iš parduotuvių žmonės šluoja kietojo kuro krosneles ir geležines vadinamąsias „buržuikas“. Nors malkos šį sezoną brango taip pat ženkliai, tačiau jos išlieka pigiausias būdas šildytis. Specialistai pataria, kad taip galima sutaupyti iki 50-ies proc. palyginti su šildymu dujomis, tad vis daugiau pirkėjų skuba į parduotuves ieškoti alternatyvos dujiniam šildymui.

Kompensacijų tvarka už šildymą kelia vis didesnę sumaištį. Valdininkai žada iki tūkstančio eurų kompensacijas, tačiau žmonės nedrįsta jų prašyti. Malkų prisipirkę žmonės baiminasi popierizmo ir gaišaties, neturi pirkimo dokumentų, tad nedrįsta prašyti kompensacijų. Aiškėja, kad kompensavimo tvarka turi ir spragų, dėl kurių kompensacijų gvieštis gali nesąžiningi ir pinigais pertekę gyventojai.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Jau dabar aišku, kad artėjantis šildymo sezonas kišenes tuštins dar labiau nei praėjęs – į rekordines aukštumas toliau šoka ir malkų kaina. Malkų pardavėjai skaičiuoja, kad jau dabar malkinė mediena pabrango kone dvigubai, mat malkas šluoja ir kainą kelia be rusiškų dujų žiemą liksiantys europiečiai. Neatmetama, kad artėjant šildymo sezonui malkos gali dar brangti. Valentinas iš Panevėžio rajono krauna jau pradžiuvusias malkas. Jos pirktos dar pernai.

Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šį šildymo sezoną kainos ėmė „kandžiotis“. Sunerimo ne tik centrinio šildymo vartotojai, bet ir individualių namų savininkai, besikūrenantys kietuoju kuru. Žmonės ieško būdų, kaip sutaupyti, tačiau nepagalvoja, kad šitaip žaloja aplinką. Neretai krosnyse atsiduria visokios atliekos: nuo baldų dalių iki batų, gumos ir plastiko. Specialistai skambina pavojaus varpais – jei nesiliaus deginę šiukšlių, gyventojai už tai mokės savo sveikata.

Marijona žiemai nusipirko malkų, tačiau suprato, kad buvo apgauta. Įsigytos malkos buvo jau pūvančios. Kartu su pirkiniu garbaus amžiaus moteris įsigijo ir priešą – malkas pardavęs vyras grasina net užmušti. Aiškintis situacijos nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Šveicarijos kaime, Jonavos rajone gyvenanti 76-erių Marijona nė nepagalvojo, kad įprastas kasmetinis malkų pirkimas taps tokiu skandalu.