REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rugsėjo 17 d., penktadienį, 16 val. atidaroma dailininko Jono Chruckio (1810-1885) kūrybos paroda „Kultūrų dialogai“ (veiks iki spalio 17 d.). Paroda atvežta iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus (Minskas). Ji yra Baltarusijos Respublikos kultūros dienų Lietuvos Respublikoje programos projektas. Parodą atidarys Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir Baltarusijos Respublikos kultūros ministras Pavel Latuška.

REKLAMA
REKLAMA

Joną Chruckį (lenk. Jan Chrucki, balt. Іван Хруцкі, rus. Иван Хруцкий), kaip ir daugelį kitų iš buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kilusių XIX a. dailininkų, savu laiko baltarusiai, lenkai, rusai. Dailininkas nėra svetimas ir Lietuvos kultūrai: aštuonerius metus jis gyveno ir kūrė Vilniuje.

REKLAMA

J. Chruckio paveikslas (LDM nuotr.)J. Chruckio paveikslas (LDM nuotr.)

J. Chruckio kūriniai išsibarstę po Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos muziejus ir privačias kolekcijas. Didžiausią dailininko paveikslų rinkinį (24 kūrinius), atspindintį visus jo kūrybos etapus, saugo Baltarusijos nacionalinis dailės muziejus. Šie kūriniai, papildyti keletu Lietuvos muziejuose saugomų dailininko paveikslų, pirmąkart pristatomi Lietuvos žiūrovams parodoje „Kultūrų dialogai“. Parodos lankytojams pristatomi 29 dailininko kūriniai.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak parodos kuratorės Dalios Tarandaitės, dar studijų Peterburgo dailės akademijoje metais J. Chruckis atsiskleidė kaip gabus natiurmortų tapytojas. Meistriškai nutapytais gražiausiais žiedais ir apetitą žadinančiais prinokusiais vaisias J. Chruckio natiurmortai žavėjo ir publiką, ir kritikus. Jie turėjo didelę paklausą Peterburgo meno rinkoje. Be natiurmortų J. Chruckis tapė portretus, peizažus, interjerus, figūrines kompozicijas, kuriose vaizdavo moteris ir vaikus su vaisiais ir gėlėmis. Pastarojo pobūdžio kūriniai jungė žanrinio paveikslo, natiurmorto ir peizažo elementus. Bene žymiausias iš jų, kuris yra pristatomas ir parodoje Vilniuje, – 1838 m. „Moteris su gėlėmis ir vaisiais“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Chruckio paveikslas (LDM nuotr.)J. Chruckio paveikslas (LDM nuotr.)

Vilniuje J. Chruckis gyveno 1846–1854 metais. Čia jis atvyko buvusio unitų vyskupo, o tuo metu jau stačiatikių arkivyskupo (nuo 1852 m. metropolito) Juozapo Semaškos kvietimu. J. Semaškos užsakymu, dailininkas nutapė ikonų stačiatikių cerkvių ikonostasams, arkivyskupo Trinapolio rezidencijai sukūrė 32 dvasininkų portretus. Vilniuje praleisti metai buvo geriausias, brandusis, J. Chruckio kūrybos laikotarpis, čia jis sukūrė žymių vilniečių portretų, Vilniaus ir jo apylinkių peizažų, nutapė paveikslų katalikų bažnyčioms („Šv. Kazimieras“, buvęs Pašušvio bažnyčioje). Dailininkas bendradarbiavo leidžiant J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumą“ (Kalvarijų bažnyčios ir Šnipiškių priemiesčio vaizdai), leidėjo užsakymu nutapė albumo mecenato S. Riomerio portretą.

Po eksponavimo Vilniuje J.Chruckio darbų parodą „Kultūrų dialogai“ numatoma pristatyti Paryžiuje, UNESCO parodų salėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų