REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dešimtys tūkstančių litų kas mėnesį už mažai kam įdomias kalbas ir menką naudą Lietuvai – taip gyvena į Europos Parlamentą išrinkti veikėjai, kuriems vargani Seimo nariai turėtų tik pavydėti.

REKLAMA
REKLAMA

Naujos kadencijos europarlamentarai po pirmųjų savo darbo Briuselyje ir Strasbūre metų išėjo oficialių atostogų. „Respublika“ kiekvieno mūsų atstovo EP klausė, kokios naudos Lietuvos žmonėms per metus davė jų išrinktieji į Europos Sąjungos įstatymų kalvę.

REKLAMA

Įtikinėjimo menas

Antrą kadenciją EP plušanti Laima Andrikienė tikino, kad ištisus metus ji daugiausia dirbo su Baltijos jūros strategija ir siekė, kad ji būtų finansuojama iš ES lėšų.

„Aš kaip EP narė niekada šios strategijos nepamiršau, visada apie ją kalbėjau ir Parlamente, ir savo politinėje šeimoje“, – sakė L.Andrikienė.

Politikė teigė taip pat prisidėjusi įgyvendinant projektus dėl paramos iš Globalizacijos padarinių įveikimo fondo. Balsavo už paramą Alytaus „Snaigės“ gamyklai, Lietuvos statybų bei tekstilės ir drabužių sektoriams.

REKLAMA
REKLAMA

L.Andrikienė pasakojo, kad balsuoti už šią paramą ji įtikinėjo ir kai kurių įtakingų šalių europarlamentarus. Kad į Lietuvos problemas šie „nežiūrėtų pro pirštus“.

Net 116 kartų per metus EP posėdžiuose pasisakęs Zigmantas Balčytis savo pirmųjų metų veiklą vertina „labai normaliai“ ir tai davė naudos Lietuvai.

„Esu išleidęs 8 puslapių laikraštuką, planuoju išleisti ir 100 puslapių knygelę su savo pasisakymais EP, komentarais, straipsniais, – „Respublikai“ teigė Z.Balčytis. – Pavyko išlaikyti „Rail Baltica“ projektą, prisidėjau prie greitesnio Lietuvos apsisprendimo dėl suskystintųjų dujų terminalo, dujų jungčių su Lenkija atsiradimo. Mano indėlis yra ir siekiant ES struktūrinės paramos įsisavinimo lengvinimo“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

EP naujokė Vilija Blinkevičiūtė tvirtino, kad pirmiausia turėjo apsiprasti su EP žaidimo taisyklėmis.

„Apsipratusi stengiausi aktyviai dalyvauti diskusijose, plenariniuose posėdžiuose, – sakė V.Blinkevičiūtė. – Daug kalbėjau neįgaliųjų reikalų, pensijų, užimtumo, žmogaus, moterų teisių, vaikų teisių apsaugos, lyčių lygybės klausimais“.

Trijuose EP komitetuose dirbanti europarlamentarė uždavė 30 klausimų Europos Komisijos nariams ir užregistravo tris rašytines rezoliucijas.

Politikė labai rūpinosi, kad būtų paskelbti jaunimo galimybių metai, o kilus Kauno pedofilijos skandalui – vaikų apsauga nuo prievartautojų ir tvirkintojų.

REKLAMA

Rinkėjams – tyla

Iš mokesčių mokėtojų kišenės sočiai gyvenantis europarlamentaras Leonidas Donskis nepanoro atsiskaityti rinkėjams ir papasakoti, ką jis per metus EP nuveikė Lietuvos žmonėms gero. Viešai žinoma tik tiek, kad skundė Lietuvą.

Profesorius Vytautas Landsbergis kuklinosi girtis, kuo pasitarnavęs Lietuvai. Trumpai pareiškė visus savo gerus darbus aprašęs savo knygose. Laimė, profesorius lietuvių bent skųsti nepratęs.

Užstojo žemdirbius

EP narys Juozas Imbrasas „Respublikai“ tvirtino, kad per pirmuosius kadencijos metus itin daug kalbėjęs apie išmokas Lietuvos žemdirbiams.

REKLAMA

Buvęs Vilniaus meras kitų šalių įstatymų leidėjams bandė įrodyti, kad yra neteisinga, jog Lietuvos žemdirbiai gauna keturis kartus mažesnes išmokas nei prancūzai.

„Didžiosios ES valstybės dar nesubrendusios išmokų sulyginimui, bet iš mano pusės jau žingsnelis padarytas. Manau, kad didieji vis tiek subręs, – tikisi J.Imbrasas. – EP daug kalbėjau apie bankrotų problemas. Bet man labiausiai keista, kad per metus nesulaukiau nė vieno prašymo iš Lietuvos institucijų. Kadangi niekas Vilniuje nesidomi, ko galima pasiekti per EP narį, imuosi savo iniciatyvos įvairiais klausimais“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jauniausioji Lietuvos pasiuntinė EP Radvilė Morkūnaitė pasakojo, kad labiausiai darbavosi spręsdama maisto ženklinimo, mėsos iš klonuotų gyvulių naudojimą rinkoje, maisto klijų problematiką ir balsavo prieš šias neištirtas naujoves.

„Įvykdžiau pažadą rinkėjams dirbti atkuriant istorinį teisingumą ir surengiau konferenciją, – sakė R.Morkūnaitė. – Uždaviau klausimus eurokomisarams dėl kaimynų planuojamų atominių elektrinių (AE) mūsų pasienyje. Tikiuosi, kad energetiniais klausimais Lietuvai bus pagelbėta, bet EP visada atsimušame į pasakymą, kad tai – valstybių reikalas ir Europos Parlamentas nelabai gali ką nuveikti“.

REKLAMA

Beprasmiškas darbas

Europarlamentaras Rolandas Paksas „Respublikai“ sakė per metus EP nuveikęs tris darbus.

„Dar pernai daug dėmesio skyriau tam, kas nebuvo padaryta Lietuvos valdžios – kalbėjau apie Ignalinos AE antrojo bloko veiklos pratęsimą. Nepavyko, – sakė R.Paksas. – EP buvo įkurtas specialusis komitetas ekonominei krizei spręsti, aiškintis, kodėl ji kilo ir ką daryti, kad tai nepasikartotų. Esu jame vienintelis lietuvaitis“.

R.Paksas sakė, kad trečiasis jo darbas tik pradėtas – EP esą vis daugiau kalbama apie keturis aplink Lietuvą galinčius atsirasti atominius reaktorius. Politikas paaiškino: ketinamos statyti AE Kaliningrade, Baltarusijoje, Lenkijoje ir teberusenanti Ignalinos jėgainė.

REKLAMA

Paklaustas apie galimybes EP dirbti Lietuvos žmonių labui, Justas Vincas Paleckis buvo atviras: nei vienas, nei dešimt, nei šimtas europarlamentarų nieko negali padaryti mūsų šalies labui. Būtina, kad lietuvių idėją palaikytų EP dauguma arba Lietuvos problema būtų kokia nors išskirtinė.

Tačiau J.V.Paleckis džiaugėsi, kad kitų valstybių EP nariai suprato jo pasiūlytos pataisos dėl Baltijos jūros strategijos esmę – ES privalo spręsti visų AE, kurios gali iškilti šalia Lietuvos, t.y. išorinės ES sienos, klausimą.

„Nuo praėjusios EP kadencijos siekiu, kad ES padėtų nukraujuojančioms savo narėms. Turiu omeny emigraciją, – teigė J.V.Paleckis. – Lietuva rengia specialistus turtingesnėms šalims, todėl siūlau, kad tos valstybės, kurios gauna mūsų protus, mums sumokėtų tam tikrą kompensaciją“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

EP narys Algirdas Saudargas per pirmuosius savo darbo metus kitiems europarlamentarams bandė įkalti mintį, kad ES finansuotų mūsų dujų jungtis į Lenkiją, nes tai būtina Lietuvos saugumui.

„Kalbėjau apie tam būtiną papildomą finansavimą. Šią temą labiausiai spaudžiau, stūmiau ir pavyko – buvo nubalsuota „už“, – sakė A.Saudargas. – Be to, užvirus aistroms dėl Seime priimto Nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos įstatymo, man pavyko pasiekti, kad EP priimtų ne tokią griežtą rezoliuciją Lietuvos atžvilgiu“.

REKLAMA

Skundų nauda

Lietuvoje į EP išrinktas Valdemaras Tomaševskis šiemet irgi pagarsėjo skundais prieš Lietuvą. Už tai, kad Lietuvoje buvo ginama valstybinė lietuvių kalba, šis politikas savo valstybę apskundė ir EK, ir EP vadovams.

„Mano rinkėjai skundėsi dėl baudų už lenkiškus užrašus Lietuvoje, todėl turėjau reaguoti, – gynėsi V.Tomaševskis. – Bet aš kalbėjau ne apie lenkus, o apie tautines mažumas apskritai. Juk skundėsi ir pasipiktinę, ir nubausti žmonės. Kiek jų skundėsi? Šimtai pasipiktinusių ir gal penki gavę baudas už lenkiškus užrašus. Iš jų – du verslininkai. Mano veiksmai Lietuvai davė nemažai naudos – negalima bausti žmonių už pasisakymą, nuomonę“.

REKLAMA

Skųsdamas jį į EP delegavusią valstybę, V.Tomaševskis dar spėjo užregistruoti pareiškimą dėl žemdirbių rėmimo, kurį jau esą pasirašė apie 80 europarlamentarų. Buvęs Seimo narys EP kalbėjo ir apie vizų panaikinimą 50 km pasienio su Baltarusija zonoje.

Visas – už Lietuvą

Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas tikino, kad „kiekvienas jo žingsnis EP buvo Lietuvos labui“.

„Aš buvau vienas pagrindinių pranešėjų Regionų komitete dėl stichinių nelaimių, labai daug mano pranešimų buvo ir plenariniuose posėdžiuose. Visada ką nors pasiūlau, pasisakau, – sakė V.Uspaskichas. – Parašiau ne vieną straipsnį, porą paėmė net į ES spaudą. Iškėliau nemažai problemų dėl žmogaus teisių. Pasirašiau ne vieną Lietuvai reikalingą rezoliuciją“.

REKLAMA
REKLAMA

EP naujokas teigė, kad iš Lietuvos jau priėmė apie 150 žmonių, o pačioje Lietuvoje sukūrė iš visų europarlamentarų didžiausią savo atstovų tinklą.

„Lietuvoje dabar dirba daugiau nei 40 mano biurų, kur dėl savo problemų gali kreiptis bet kuris pilietis, – tvirtino V.Uspaskichas. – Mano dėka paprasti žmonės savo problemas gali daug lengviau perduoti įvairioms ES institucijoms ir sulaukti atgalinio ryšio“.

Aprūpinimas

* EP nariai gauna vienodą atlyginimą – 5963,33 euro (apie 20 573 litus) atskaičius ES mokesčius bei draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokas.

* Parlamentinei veiklai europarlamentarai kas mėnesį gauna po 4202 eurus (apie 15 tūkst. litų).

* Už kiekvieną dalyvavimo oficialiuose EP organų posėdžiuose, rengiamuose ES teritorijoje, dieną europarlamentarui mokama po 298 eurus (apie 1028 litus) dienpinigių. Jei darbas vyksta už ES ribų, tenka išsiversti vos su 149 eurais (apie 514 litų) per dieną maistui.

* Kiekvieną mėnesį vieno EP nario asmeninio personalo išlaikymui ES mokesčių mokėtojai skiria po 19 364 eurus (apie 66,8 tūkst. litų).

* Buvę EP nariai, sulaukę 63 metų, turi teisę gauti senatvės pensiją, kurios dydis negali viršyti 70 proc. buvusio atlyginimo, t.y. 14 401 lito.

REKLAMA

Solidarumas

Per pirmuosius šios kadencijos EP darbo metus aptarti Lietuvai ir jos piliečiams svarbių problemų visi dvylika mūsų europarlamentarų į vieną posėdį taip ir nebuvo susirinkę.

Romualdas OZOLAS – signataras, filosofas:

Viskas suprojektuota taip, kad Europos Parlamentas Bendrijoje neturėtų jokios reikšmės. Ką jis gali sprendžiant Europos reikalus? Nieko. Europarlamentarai tėra eurokomisarų aidas.

Lietuvos atstovai į Europos Parlamentą išvažiavo spręsti savo karjeros, interesų reikalų. O kai kurie – dar ir pašmeižti Lietuvą, kiek yra įmanoma pakenkti jai, kaip nepriklausomai valstybei. Išduodant mūsų interesus dėl kitų interesų. Pavardžių neminėsiu, nes nenoriu nusileisti iki kai kurių intelektualų lygio.

Kol nebus nacionalinio įpareigojimo Europos Parlamento nariams atstovauti Lietuvai konkrečiais klausimais, kaip buvome įpareigoti mes, vykdami į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą Maskvoje, aš iš mūsų europarlamentarų nieko ir nelaukiu.

Nežinia kieno ir kokiais tikslais suformuota Europos Komisija priima sprendimus, kurie yra visiškai priešingi ES naujokų interesams. Juk mums buvo pasakyta, kad jeigu nesugriausime saugios Ignalinos AE, į Bendriją Lietuvos nepriims. Kita sąlyga – įrašyti į Konstituciją nuostatą, kad lietuvių žemę gali pirkti kiekvienas ES pilietis, o trečia – svetimšalių dalyvavimas mūsų savivaldybių rinkimuose.

Taip buvo sulaužytas Lietuvos energetikos stuburas, atsirado galimybė atimti mums iš po kojų žemę ir pradėtas valdžios perėmimas pradedant žemiausiu lygmeniu. Visa tai sugalvojo Didysis Anonimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų